Europos Audito Rūmai stiprina pasirengimą veiklai naujos pasaulinės suirutės ir sparčios skaitmenizacijos sąlygomis, sutelkdami auditorius, politikos formuotojus bei akademikus bendroms strateginėms diskusijoms. Neseniai įvykusioje Audito Rūmų Vasaros mokykloje bei naujausiuose leidiniuose pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip geopolitinis neapibrėžtumas, dirbtinis intelektas ir kintanti ES biudžeto architektūra transformuoja viešojo audito profesiją.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Maltoje organizuotas šeštasis renginys subūrė per 120 dalyvių, kurie diskutavo apie Europos konkurencingumo, efektyvumo ir veiksmingumo iššūkius. Pranešėjai ir panelių dalyviai iš įvairių Europos institucijų, Jungtinių Tautų bei finansų ir gynybos sektorių atvirai kėlė klausimą dėl Europos ateities pasirinkimo tarp blaivaus atgimimo arba lėto nuosmukio. Tokios diskusijos pripažintos itin svarbiomis laikotarpiu, kurį stipriai formuoja makroekonominis spaudimas ir technologinė transformacija.
Gynybos biudžetų ypatumai ir naujasis ilgalaikis ES biudžetas
Viena svarbiausių ekspertų nagrinėtų temų – augančios išlaidos gynybai ir saugumui, kurias diktuoja pastarųjų metų geopolitiniai poslinkiai. Auditoriai pažymi, kad šie kariniai biudžetai iš esmės skiriasi nuo įprastų civilinių programų, nes juose persipina ypatinga skuba, įslaptinimo reikalavimai bei strateginė rizika. Tai sukuria specifines sąlygas, kuriose viešasis auditas yra sunkiausiai įgyvendinamas, tačiau tuo pat metu ir labiausiai būtinas skaidrumui užtikrinti.
Geopolitiniai pokyčiai taip pat pamažu keičia ES išlaidų prioritetus, nukreipiant juos nuo tradicinės sanglaudos ir augimo programų link saugumo, atsparumo bei strateginės autonomijos didinimo. Šiame kontekste Vasaros mokykloje analizuotos audito ir kontrolės sistemos, kurios bus taikomos būsimoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje. Ekspertai pabrėžė poreikį, kad veiklos auditas evoliucionuotų pakankamai greitai ir orientuotųsi ne tik į formalių procedūrų atitikimą, bet ir į realaus poveikio bei naudos viešajam valdymui įrodymą.
Dirbtinio intelekto revoliucija ir iššūkiai auditoriams
Paraleliai su geopolitiniais šokais, audito aplinką iš esmės keičia skaitmeninė pertvarka bei masinis dirbtinio intelekto (DI) technologijų plitimas darbo aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį ES skaitmenizacija padarė milžinišką pažangą, o DI įtaka tapo neišvengiama daugelyje sričių – nuo duomenų apdorojimo ir pokalbių robotų naudojimo iki energijos suvartojimo optimizavimo. Šie pokyčiai vyksta precedento neturinčiu greičiu, todėl politikos formuotojai, reguliuotojai ir auditoriai privalo operatyviai prisitaikyti.
Ekspertai aktyviai kelia klausimus, kaip efektyviai apsaugoti piliečių ir verslo duomenis nuo piktnaudžiavimo bei kaip suderinti Europos ambicijas DI srityje su autonomijos ir nepriklausomybės tikslais. Auditoriams ši technologinė revoliucija atveria ne tik naujų galimybių efektyviau valdyti viešuosius išteklius, bet ir sukelia papildomų rizikų. Tam, kad išlaikytų savo vertę ir gebėtų objektyviai vertinti valstybės operacijas, audito institucijos privalo pačios perimti pažangius skaitmeninius įrankius bei kibernetinio saugumo metodikas, užtikrinančias sėkmingą ateities iššūkių valdymą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
