JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija oficialiai pranešė atsisakanti pratęsti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (USMCA) jos dabartine forma, taip sukeldama didelį ekonominį neapibrėžtumą visame regione. Šis sprendimas, priimtas per pačią nustatytą galutinę datą, sugrąžina Vašingtoną prie kasmetinių sutarties peržiūrų ir derybų maratono su artimiausiomis kaimynėmis Kanada ir Meksika. Ekspertai įspėja, kad vienašališki Baltųjų rūmų žingsniai gali pastūmėti Otavą ir Meksiką ieškoti alternatyvių ekonominių partnerysčių su Europos Sąjunga bei Kinija, o dažnas D. Trumpo pozicijų keitimas vėl pakurstė įtarimus dėl spekuliacijų finansų rinkose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
USMCA aklavietė ir grėsmės Šiaurės Amerikos rinkai
Sprendimas neatnaujinti prekybos pakto USMCA, kurį pats D. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu 2020 metais pasirašė kaip geresnę alternatyvą senajai NAFTA sutarčiai, žymi naują protekcionizmo etapą JAV ekonominėje politikoje. Baltųjų rūmų prekybos atstovo biuras patvirtino, kad Vašingtonas neketina automatiškai pratęsti sutarties dar 16 metų laikotarpiui be esminių sąlygų peržiūrėjimo, argumentuodamas tuo, kad dabartinis paktas nesugebėjo suvaldyti augančio JAV prekybos deficito su kaimyninėmis šalimis. Nors pati sutartis teisiškai liks galioti iki 2036 metų, automatinio pratęsimo atšaukimas reiškia, kad nuo šiol JAV, Kanada ir Meksika turės kasmet dalyvauti varginančiose peržiūros procedūrose, kas sukelia didžiulę riziką regiono automobilių pramonės, žemės ūkio ir metalų tiekimo grandinėms, stabdant ilgalaikes užsienio investicijas.
Šis netikėtas prekybinių garantijų praradimas gali rimtai paskatinti tiek Otavą, tiek Meksiką aktyviau diversifikuoti savo užsienio prekybos srautus ir ieškoti glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo už Šiaurės Amerikos žemyno ribų. Ekspertai pastebi, kad Kanada ir Meksika jau dabar jaučia stiprų spaudimą mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos kaprizų, todėl šis žingsnis gali paspartinti jų derybas dėl laisvosios prekybos sutarčių atnaujinimo su Europos Sąjunga ir ypač su Kinija, kuri aktyviai siekia plėsti savo įtaką Lotynų Amerikoje. Nors D. Trumpo administracija bando blokuoti Kinijos prekių tranzitą per Meksikos gamyklas, vienašališki muitai ir sutarčių laužymas tik dar labiau pastūmėja JAV kaimynes į alternatyvių ekonominių blokų glėbį.
Pozicijų keitimas ir įtarimai dėl finansinių manipuliacijų
Istorinė patirtis rodo, kad JAV prezidentas yra linkęs naudoti radikalius pareiškimus ir sutarčių nutraukimo grėsmes kaip taktinį įrankį derybose, siekdamas išsireikalauti maksimalių nuolaidų iš partnerių, todėl tikimybė, kad jis artimiausiu metu vėl pakeis savo nuomonę, išlieka itin aukšta. Analitikai primena, kad D. Trumpas ne kartą yra drastiškai keitęs savo pozicijas dėl tarptautinių aljansų bei muitų politikos, vos tik pasiekęs norimų nuolaidų arba pajutęs politinį spaudimą šalies viduje iš pramonės lobistų. Ši netikėta prekybos pakto revizija greičiausiai yra dar vienas apgalvotas spaudimo mechanizmas, o ne galutinis Šiaurės Amerikos ekonominės integracijos nutraukimas.
Vis dėlto toks nenuspėjamas elgesys ir nuolatinė pareiškimų kaita tarptautinėje arenoje vėl pakurstė opozicijos bei finansų ekspertų įtarimus dėl galimų spekuliacijų finansų bei skaitmeninio turto rinkose. Žiniasklaidoje ir biržų stebėtojų sluoksniuose garsiai diskutuojama apie tai, kad staigūs prezidento pranešimai socialiniuose tinkluose sukelia didžiulius naftos, akcijų ir kriptovaliutų kainų svyravimus, kuriais sėkmingai naudojasi tam tikri nežinomi žaidėjai. Kadangi pats D. Trumpas oficialiai deklaruoja milijardines pajamas iš skaitmeninio turto projektų, šie dėsningumai rinkose verčia kritikus kelti klausimus dėl informacijos skaidrumo ir galimo vidinių Baltųjų rūmų sprendimų panaudojimo asmeniniam ar susijusių asmenų pelnui kriptobiržose generuoti.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
