Nedidelę ir paprastai itin saugią Monako Kunigaikštystę sukrėtęs paslaptingas siuntinio sprogdinimas įgavo netikėtą tarptautinį posūkį, kai vietos teisėsauga oficialiai paskelbė pagrindinio įtariamojo tapatybę. Paaiškėjo, kad už šio išpuolio stovi Ukrainos pilietė, kuri, siekdama pasprukti nuo aukščiausio lygio sekimo sistemų, nusikaltimo vietoje ir prieš pat jį sumaniai apsimetė vyru. Šis incidentas iškart sukėlė didžiulį rezonansą Europos Sąjungoje, kur saugumo tarnybos skubiai vertina galimus įtariamosios ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis ir baiminasi dėl panašių sabotažo aktų pasikartojimo Bendrijos teritorijoje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kaip pavyko užčiuopti pėdsakus ir įtariamosios maskuotė
Išpuolis Monake buvo suplanuotas itin kruopščiai, žinant, kad ši mikrovalstybė garsėja viena tankiausių vaizdo stebėjimo kamerų sistemų pasaulyje. Siekdama suklaidinti tyrėjus, įtariamoji ukrainietė panaudojo profesionalią maskuotę – vilkėjo laisvus vyriškus drabužius, peruką bei makiažą, keičiantį veido bruožus, ir imitavo vyrišką eiseną, todėl pirminėse policijos ataskaitose buvo ieškomas vyras. Tačiau kriminalistams, pasitelkus pažangias biometrines programas bei detaliai išanalizavus aplinkinių rajonų ir transporto mazgų kamerų įrašus, pavyko užfiksuoti momentą, kai asmuo persirengė, ir taip nustatyti tikrąją jos lytį bei tapatybę. Papildomi DNR pėdsakai, palikti ant siuntinio pakuotės likučių, galutinai patvirtino jos profilio atitikimą tarptautinėse duomenų bazėse.
Išpuolio motyvai vis dar lieka apgaubti paslapties, o tyrėjai nagrinėja kelias pagrindines versijas, pradedant asmeniniu ar verslo kerštu ir baigiant politiškai motyvuotu užsakymu, kadangi nukentėjęs asmuo turėjo plačių finansinių ryšių. Didžiausią nerimą teisėsaugai kelia klausimas, ar ši moteris veikė savarankiškai, kaip samdoma žudikė, ar vykdė tiesioginį Ukrainos specialiųjų tarnybų užsakymą. Nors oficialusis Kijevas skubiai atsiribojo nuo šio incidento ir kategoriškai neigia bet kokį valstybinių institucijų įsitraukimą, faktas, kad įtariamoji yra šios šalies pilietė, automatiškai suteikia bylai didelį geopolitinį atspalvį.
Europos Sąjungos reakcija ir nepatogūs klausimai
Europos Sąjungos šalių saugumo koridoriuose šis įvykis vertinamas su dideliu susirūpinimu ir diplomatinu atsargumu, nes sėkmingas teroro ar sabotažo aktas draugiškos Europos valstybės teritorijoje reikalauja griežto atsako. Jei tyrėjams pavyktų surinkti neginčijamus įrodymus, siejančius šį sprogdinimą su Ukrainos žvalgyba, tai taptų itin rimtu smūgiu transatlantiniam solidarumui. ES diplomatai neoficialiai pripažįsta, kad tokie veiksmai Bendrijos užnugaryje yra traktuojami kaip visiškai nedraugiška ir nepriimtina akcija, galinti stipriai sukompromituoti paramą Ukrainai ir suteikti papildomų argumentų politikams, reikalaujantiems griežtinamos paramos kontrolės.
Kol kas ES valstybės stengiasi nesiimti vienašališkų politinių išvadų ir laukia oficialių Monako bei Prancūzijos teisėsaugos institucijų tyrimo rezultatų. Tuo pat metu visoje Europoje stiprinama strateginių objektų bei privačių rezidencijų apsauga, kadangi pastaruoju metu fiksuojamas bendras įtartinų incidentų ir hibridinių grėsmių augimas. Ši byla dar kartą demonstruoja, kad karo šešėliai ir slaptųjų tarnybų kovos vis dažniau persikelia į taikių Europos miestų gatves, priversdami Vakarų vyriausybes ieškoti balanso tarp besąlygiškos geopolitinės paramos ir savo pačių piliečių saugumo užtikrinimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
