Kinijos teismas priėmė griežtą nuosprendį ir nuteisė buvusį vietos pareigūną mirties bausme dėl stambios 324 mln. dolerių vertės korupcijos bylos. Šis sprendimas dar kartą atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Pekino taikomą bekompromisę teisinę praktiką kovojant su finansiniais nusikaltimais. Nors šalyje tai toli gražu nėra pirmoji tokia bausmė, milžiniški korupcijos mastai rodo, kad net ir griežčiausios priemonės visiškai neatgraso nuo nusikaltimų valdžios aparate.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Sisteminis mirties bausmės taikymas ir korupcijos šaknys
Šis nuosprendis papildė ilgą Kinijoje įvykdytų mirties bausmių sąrašą, kadangi ši šalis išlieka pasauline lydere pagal oficialiai patvirtinamų egzekucijų skaičių. Nuo tada, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pradėjo savo plataus masto antikorupcinę kampaniją, nukreiptą tiek prieš žemo rango valdininkus, tiek prieš aukščiausio lygio partijos vadovus, mirties bausmė už ekonominius nusikaltimus tapo įprastu režimo įrankiu. Nepaisant to, kad kasmet nubaudžiama tūkstančiai pareigūnų, korupcijos atvejai šalyje nuolat kartojasi dėl specifinės valstybės valdymo struktūros.
Pagrindinė priežastis, kodėl korupcija išlieka gaji, yra visiškas nepriklausomos teisinės priežiūros ir laisvos žiniasklaidos trūkumas. Kinijos komunistų partija pati kontroliuoja tyrimų institucijas, todėl vietos pareigūnai, turintys didžiulę galią skirstyti valstybės lėšas bei kontroliuoti žemės nuomos ar statybų projektus, ilgą laiką veikia be jokios išorinės kontrolės. Finansinė paskata ir galimybė paslėpti lėšas per šešėlinius tinklus dažnai nusveria net ir pačią didžiausią riziką sulaukti aukščiausios bausmės, o tai paverčia antikorupcinę sistemą labiau politinio valymo, o ne prevencijos įrankiu.
Tarptautinės bendruomenės reakcija ir teisiniai vertinimai
Tarptautinė bendruomenė ir žymiausios žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, tradiciškai griežtai pasmerkė šį nuosprendį. Vakarų valstybės bei Europos Sąjungos institucijos nuosekliai laikosi pozicijos, kad mirties bausmė yra nežmoniška, negrįžtama ir pažeidžia pamatinę teisę į gyvybę, nepriklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio. Be to, užsienio stebėtojai nuolat išreiškia gilų susirūpinimą dėl Kinijos teismų sistemos skaidrumo, kadangi duomenys apie mirties bausmių vykdymą šalyje yra laikomi valstybine paslaptimi, o kaltinamieji dažnai neturi prieigos prie nepriklausomos gynybos.
Kritikai taip pat pabrėžia, kad ekonominių nusikaltimų prilyginimas smurtiniams nusikaltimams neatitinka tarptautinių teisinių standartų. Nors Pekinas teigia, kad griežtos bausmės atspindi visuomenės reikalavimą užtikrinti teisingumą ir apsaugoti valstybės turtą, tarptautiniai teisės ekspertai pastebi, kad tokia praktika neduoda ilgalaikių rezultatų, kol nėra keičiama pati valdymo sistema. Šis naujausias atvejis tik dar labiau gilina teisinį ir vertybinį atotrūkį tarp Kinijos ir Vakarų šalių, pasisakančių už visišką mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
