Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Migracijos audra Seutoje: istorinis anklavas, socialiniai tinklai ir ES skilimas dėl Šengeno zonos

Migracijos audra Seutoje: istorinis anklavas, socialiniai tinklai ir ES skilimas dėl Šengeno zonos
Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave Seutoje kilusi precedento neturinti migracijos krizė peraugo į rimtą tarptautinį ir vidaus politikos skandalą. Per kelias dienas dešimtys tūkstančių žmonių iš Maroko plaukte ir pakrantėmis kirto sieną, visiškai paralyžiuodami nedidelio miesto infrastruktūrą ir priversdami Madridą įvesti kariuomenę. Šis įvykis ne tik įžiebė diplomatinį ginčą tarp Madrido ir Rabato, bet ir išprovokavo 22 Europos Sąjungos šalių pasipiktinimą bei atvirą grasinimą apriboti Ispanijos dalyvavimą Šengeno erdvėje.

Istorinis kontekstas ir įtempti santykiai su Maroku

Seuta, kartu su kitu anklavu Melilija, yra unikali teritorija – tai vienintelė tiesioginė Europos Sąjungos sausumos siena su Afrikos žemynu. Ispanijos valdžioje šis miestas yra dar nuo XVI amžiaus (pradžioje užvaldytas Portugalijos, vėliau perėjęs Ispanijos karūnai), todėl Madridas Seutą laiko neatsiejama ir suverenia šalies dalimi, turinčia autonominio miesto statusą. Tačiau kaimyninis Marokas nuo pat savo nepriklausomybės atgavimo 1956 metais nepripažįsta Ispanijos suvereniteto ir laiko šias teritorijas okupacija, periodiškai išnaudodamas sienų kontrolę kaip geopolitinių derybų ir spaudimo įrankį.

Santykių dinamika tarp Madrido ir Rabato pastaraisiais metais išlieka itin jautri. Maroko valdžia dažnai susiejama su neoficialiu pasienio apsaugos atlaisvinimu tais momentais, kai Ispanija priima Rabatui nepalankius užsienio politikos sprendimus. Nors oficialiai Maroko atstovai dėl naujausios krizės kaltino nelegalių gabentojų tinklus, Ispanijos politikai neslepia įtarimų, kad tūkstantinės minios praleidimas pro pasienio postus buvo sąmoningas kaimyninės šalies žingsnis, atsakant į Madrido diplomatinį suartėjimą su kitu regiono žaidėju – Alžyru.

Krizės priežastys, Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir socialinių tinklų vaidmuo

Šį kartą masinį judėjimą link Seutos išprovokavo teisinių bei skaitmeninių veiksnių derinys. Likus kelioms savaitėms iki įvykių, Ispanijos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, apribojantį teisėsaugos galimybes taikyti úgy vadinamą „skubų grąžinimą“ (t. y. iškart išstumti per sieną jūroje ar pakrantėje sulaikytus asmenis be teisinių procedūrų). Šį sprendimą nusikalstamos žmonių gabenimo grupuotės žaibiškai išnaudojo savo propagandai.

Socialiniai tinklai – ypač „TikTok“ ir „Telegram“ kanalai – suvaidino lemiamą vaidmenį koordinuojant ir skatinant masinį sienos kirtimą. Per kelias valandas žaibiškai išplito klaidinanti informacija, neva siena yra visiškai atvira, o Ispanija nebegali nieko deportuoti. Jaunų marokiečių bei migrantų iš kitų šalių grupės atvirai organizavosi tinkluose, tūkstančiais rinkosi pakrantėse ir vienu metu šoko į vandenį plaukti aplink pasienio bangolaužius, taip visiškai perplėšdami pasienio apsaugos pajėgumus.

Šengeno erdvės dilema ir ES partnerių pyktis dėl Madrido politikos

Didžiausią audrą Europos Sąjungoje sukėlė kitų šalių narių reakcija. Net 22 ES valstybių vadovai nusiuntė bendrą griežtą laišką Bendrijos vadovybei, kaltindami Ispanijos premjero Pedro Sánchezo vyriausybę negebėjimu apsaugoti išorinių ES sienų. Italija žengė dar toliau ir vienašališkai atnaujino sienų kontrolę su Ispanija, o Danijos bei Suomijos atstovai garsiai iškėlė siūlymą laikinai sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno zonoje.

Nors teisiškai pati Seuta nepatenka į pilną Šengeno erdvės taikymą (joje galioja specialus pasienio režimas su Maroku), Europos sostinės baiminasi, kad pat patekę į Ispanijos teritoriją, migrantai ateityje nelegaliai judės gilyn į žemyninę Europą. ES partnerių pyktį stipriai pakurstė ir neseniai Madrido priimtas liberalus sprendimas legalizuoti apie pusę milijono šalyje jau esančių nelegalių migrantų. Kitos ES šalys teigia, kad tokia „atvirų durų“ ir masinio įteisinimo politika veikia kaip traukos faktorius (pull-factor), skatinantis naujas nelegalios migracijos bangas. P. Sánchez savo ruožtu griežtai atmetė sąjungininkų kritiką, išvadino tokį elgesį „savanaudišku“ ir pabrėžė, kad situacija jau suvaldyta, o dauguma nelegaliai patekusių asmenų skubiai grąžinti atgal.

Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *