Šiaurės Europos regione kilo netikėtas diplomatinis ginčas po to, kai Suomijos ir Norvegijos lyderiai surengė tiesioginį telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šis retas tiesioginis kontaktas su Kremliaus šeimininku iškart sulaukė griežtos Danijos premjerės Mette Frederiksen kritikos dėl veiksmų nekoordinavimo su sąjungininkais, tuo tarpu Kijevas šiame žingsnyje įžvelgia galimą naują impulsą įstrigusioms taikos pastangoms.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pokalbio rezultatai ir Helsinkio bei Oslo diplomatinis kanalas
Suomijos ir Norvegijos vadovų iniciatyva susisiekti su Rusijos prezidentu tapo viena ryškiausių diplomatinių naujienų Šiaurės šalyse. Pokalbio metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai Šiaurės Europoje ir Arktyje, branduolinės retorikos rizikų mažinimui bei humanitariniams aspektams, susijusiems su karo padariniais. Nors apčiuopiamų proveržių dėl karo nutraukimo ar Maskvos pozicijos sušvelninimo nebuvo pasiekta, Helsinkis ir Oslas pabrėžė būtinybę palaikyti minimalius krizių valdymo kanalus su kaimynine valstybe, siekiant išvengti atsitiktinių incidentų pasienyje ir suprasti tikruosius Kremliaus ketinimus.
Šiaurės šalių atstovai po skambučio nurodė, kad tiesioginis dialogas nereiškia sankcijų švelninimo ar pozicijų atsitraukimo, o veikiau yra pastanga išlaikyti atviras duris diplomatiniam komunikavimui, kuomet tradiciniai Vakarų ir Rusijos ryšiai yra beveik visiškai nutrūkę. Vis dėlto pats faktas, kad NATO narės skambina V. Putinui tiesiogiai, sukėlė gilias diskusijas apie tokios diplomatijos ribas ir tikrąją jos vertę.
Kodėl Danija griežtai kritikuoja šį žingsnį?
Didžiausią nepasitenkinimą ir pasipiktinimą dėl šio skambučio viešai išreiškė Danija, kurios visuomenė ir vadovybė itin skeptiškai vertina bet kokius kontaktus su V. Putinu. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen viešai sukritikavo Suomijos ir Norvegijos kolegas už tai, kad šie kreipėsi į Maskvą nesuderinę savo veiksmų su Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkais. Pasak Kopenhagos, tokie vienašališki ar siauros grupės skambučiai kenkia Vakarų vienybei ir siunčia klaidingą signalą Kremliui, sudarydami įspūdį, kad Europos izoliacijos žiedas aplink Rusiją ima eižėti.
Danijos vyriausybės pozicija remiasi nuostata, kad bet koks oficialus kontaktas su Rusijos lyderiu suteikia jam nepagrįstą legitimumą ir leidžia Rusijos propagandai demonstruoti, jog Vakarai patys prašo derybų. Kopenhaga pabrėžia, kad net ir koordinavimas su atskiromis šalimis negali atstoti bendros sąjungininkų strategijos, todėl bet kokia komunikacija su Maskva turi vykti tik bendru visų ES ir NATO partnerių sutarimu.
Kijevo reakcija: viltis dėl naujo derybų impulso
Tuo tarpu Ukrainos reakcija į Suomijos ir Norvegijos vadovų skambutį buvo pastebimai kitokia nei Danijos. Prieš atlikdami šį žingsnį, Helsinkio ir Oslo lyderiai iš anksto konsultavosi su Kijevu, todėl Ukrainos vadovybei šis skambutis nebuvo staigmena. Kijevas oficialiai pareiškė besitikintis, kad Šiaurės šalių lyderių kreipimasis gali suteikti „naują impulsą“ įstrigusioms taikos deryboms ir padėti išjudinti klausimus dėl belaisvių mainų bei humanitarinių sąlygų gerinimo.
Ukrainos diplomatai supranta, kad Suomija ir Norvegija, turinčios tiesioginę sieną su Rusija ir ilgą diplomatinio neutralumo bei tarpininkavimo tradiciją, gali veikti kaip patikimi pasiuntiniai, perduodantys griežtus Vakarų reikalavimus tiesiai Kremliui. Tačiau Kijevas kartu perspėja, kad jokie pokalbiai negali virsti spaudimu Ukrainai daryti teritorines nuolaidas, o bet kokios realios taikos pagrindu privalo išlikti visiškas Ukrainos teritorinis vientisumas ir tarptautinės teisės viršenybė.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
