Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) delegacija baigė trijų dienų vizitą Kinijoje, siekdama skubiai stabilizuoti ir subalansuoti ekonominius santykius tarp Briuselio ir Pekino. ES prekybos deficitas su Kinija pasiekė kritinę ribą – net 1 milijardą eurų per dieną, kurį lemia didžiulė rinkų atvėrimo asimetrija bei Kinijos gamybos pertekliaus dempingo strategija. Nors neseniai pasiektas susitarimas dėl hibridinių automobilių importo apribojimo įrodė dialogo naudą, europarlamentarai Pekinui aiškiai pareiškė: Europos Sąjunga reikalauja apčiuopiamų rezultatų ir skaidrumo, priešingu atveju pasitelks prekybos gynybos priemones.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Kaip klostosi prekybos reikalai ir kodėl išlieka milžiniškas disbalansas?
Kinija yra trečia pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė, o bendrija – viena svarbiausių Kinijos produkcijos vartotojų. Tačiau ši partnerystė jau daugelį metų kenčia nuo gilios struktūrinės krizės. ES prekybos deficitas su Kinija augo be sustojimo ir neseniai pasiekė stulbinantį 1 mlrd. eurų per dieną rodiklį, paversdamas dabartinį ekonominį modelį nepakeliamu Europos pramonei.
Pagrindinė šio disbalanso priežastis – rinkų atvirumo asimetrija. Kol Europos bendroji rinka dešimtmečius buvo visiškai atvira kiniškoms prekėms, ES verslai Kinijoje kasdien susiduria su augančiais protekcionistiniais barjerais, neskaidriais vyriausybės dekretais ir apribota prieiga prie viešųjų pirkimų. Be to, Pekino vykdoma valstybinių subsidijų politika dirbtinai skatina didžiulį gamybos perteklių tokiose srityse kaip žaliosios technologijos, robotika ir elektromobiliai, o ši pertekliaus banga vėliau dempingo kainomis nukreipiama į Europą, griaunant vietos gamintojų konkurencingumą.
Derybų jėgų pusiausvyrą: kokie šalių koziriai?
Derybų procese Pekine, kur europarlamentarai susitiko su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bei Visos Kinijos Liaudies Atstovų Susirinkimo vadovybe, abi pusės demonstravo savus svertus:
Europos Sąjungos stiprybė slypi jos 450 milijonų gyventojų turinčioje bendrojoje rinkoje, kuri Kinijai yra gyvybiškai būtina realizuoti savo pramonės apimtis vidaus ekonomikos lėtėjimo sąlygomis. Kaip pabrėžė EP nuolatinis pranešėjas prekybai su Kinija Pascalis Canfinas, nors Europa teikia pirmenybę dialogui, ji pasirengusi nedelsiant įvesti apsauginius muitus ir taikyti griežtą ES vidaus rinkos gynybos teisyną, jei nebus apčiuopiamo skaidrumo dėl valstybės subsidijų bei tiekimo grandinių.
Kinijos derybinis koziris – kritinių žaliavų kontrolė ir pasaulinės logistikos dominavimas. Pekinas kontroliuoja retųjų žemių elementų bei mineralų perdirbimą, be kurių Europos žalioji pertvarka ir aukštųjų technologijų pramonė sustotų. Be to, Kinijos technologinis šuolis demonstruoja savarankiškumą: EP delegacija Hangdžou lankėsi tokiose inovacijų bendrovėse kaip robotikos lyderė „Unitree“ bei neurotechnologijų kompanija „BrainCo“, patvirtindama, kad Kinija nebėra vien pigios darbo jėgos fabrikas.
Kompromisų paieška: nuo hibridinių automobilių iki naujų sektorių
Delegacijos vadovas Berndas Lange pažymėjo, kad pasaulis nuo paskutinio komiteto vizito 2018 metais drastiškai pasikeitė, o derybos vyksta lemiamu ES ir Kinijos santykių momentu. Teigiamu lūžiu tapo neseniai pagal Prekybos ir investicijų konsultacijų (TIC) mechanizmą pasiektas susitarimas dėl kiniškų hibridinių automobilių eksporto apribojimo, įrodęs, kad abi pusės geba rasti kompromisus nesiimdamos visiško prekybos karo.
Europos Parlamentas tikisi, kad hibridinių automobilių modelis – skaidrus subsidijų deklaravimas, savanoriški eksporto apribojimai ir abipusiai naudingos sąlygos – artimiausiu metu bus pritaikytas ir kitiems pramonės sektoriams. Abi šalys sutarė, kad atviras prekybos konfliktas neduotų naudos nė vienai pusei, todėl reguliarus dialogas bei Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių laikymasis išlieka vieninteliu keliu išvengti globalių ekonominių sukrėtimų.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Parlamento pranešimus.
