Monrealyje įvykęs 21-asis Europos Sąjungos ir Kanados viršūnių susitikimas tapo lūžio tašku transatlantiniuose santykiuose, žyminčiu precedento neturintį abipusį suartėjimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos vadovas António Costa ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney oficialiai paskelbė apie „Ateities aljanso“ (angl. Alliance for the Future) sukūrimą bei pradėtą darbą siekiant suteikti Kanadai precedento neturintį ES asocijuotos narės statusą be formalaus įstojimo. Augant pasaulinei geopolitinei įtampai, prekybos karų spaudimui ir priklausomybei nuo trečiųjų šalių technologijų bei išteklių, Otava ir Briuselis sujungia savo pramoninius, gynybos, skaitmeninius bei energetinius pajėgumus.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Kas tai per viršūnių susitikimas Monrealyje ir kokia jo reikšmė?
21-asis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje subūrė aukščiausio lygio delegacijas: kartu su U. von der Leyen ir A. Costa į Kvebeką atvyko net 10 Europos Komisijos narių, pabrėžiančių partnerystės mastą. Susitikimas buvo skirtas ne tik aptarti dvišaliams santykiams, bet ir sukurti bendrą ekonominio saugumo bei klestėjimo erdvę, peržengiančią įprastinės laisvosios prekybos rėmus.
Kaip pažymėjo U. von der Leyen, Kanada yra „labiausiai europietiška šalis už Europos ribų“, o šiuolaikiniame pasaulyje lemia ne valstybės geografinė padėtis žemėlapyje, o bendros vertybės ir pasirengimas veikti išvien. Vadovai sutarė iki 2027 metų viršūnių susitikimo teisiškai apibrėžti „vis glaudesnės Kanados asociacijos su ES be narystės“ koncepciją, pagrįstą trimis ramsčiais: bendra politika, visapusišku dalyvavimu ES programose bei integruotu instituciniu valdymu.
Kokios kliūtys ir iššūkiai stovi bendradarbiavimo kelyje?
Nepaisant abipusio entuziazmo, partnerystė susiduria su rimtomis praktinėmis ir geopolitinėmis kliūtimis:
Pirmiausia, egzistuoja vidiniai ratifikavimo ir teisiniai barjerai. Nors bendrasis ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA) sėkmingai veikia jau kelerius metus, jo pilnas įsigaliojimas vis dar stringa dėl nebaigtų ratifikavimo procesų atskirose ES valstybių narių parlamentuose. Be to, pati asocijuotos narystės be įstojimo formulė yra teisiškai neištirta teritorija, kelianti klausimų dėl to, kaip suderinti sprendimų priėmimo mechanizmus nepažeidžiant pamatinių ES sutarčių.
Antrasis iššūkis – augantis išorinis geopolitinis spaudimas ir protekcionizmas. Donaldo Trumpo administracija Vašingtone prekybos ir tarifų politiką naudoja kaip ekonominio spaudimo svertą, netgi siųsdama perspėjimus, kad glaudesnis Kanados ir ES blokas gali būti vertinamas nepalankiai.
Trečioji kliūtis – technologinė ir gynybinė priklausomybė nuo privačių monopolijų ir išorės tiekėjų. Kaip pabrėžė M. Carney, situacija, kuomet strateginė infrastruktūra, ryšiai ar palydoviniai tinklai tampa priklausomi nuo privačių korporacijų kaprizų ar politinės konjunktūros, kelia tiesioginį pavojų valstybių suverenumui. Taip pat išlieka logistinių bei reguliacinių sunkumų derinant skaitmeninės tapatybės, kibernetinio saugumo bei dirbtinio intelekto standartus tarp abiejų Atlanto pusių.
Kaip planuojama įveikti šias kliūtis?
Siekdamos pašalinti šiuos barjerus, abi pusės nustatė aiškias praktines priemones. Atsakydamos į reguliacinius neatitikimus, ES ir Kanada sutarė kurti sektorinius pramonės planus, gilinti reguliavimo dialogą ir įsteigti bendrą verslo tarybą, tiesiogiai atstovaujančią įmonių interesams.
Prekybos ir technologinės priklausomybės rizikos bus mažinamos diversifikuojant tiekimo grandines ir taikant abipusiškumo principą strateginiuose sektoriuose. Tai apima naujų povandeninių šviesolaidinių kabelių tiesimą Arkties ir Atlanto kryptimis, siekiant nepriklausomo duomenų perdavimo tarp Europos, Kanados ir Azijos, taip pat glaudų bendradarbiavimą kosmoso srityje, pradedant derybas dėl Kanados prieigos prie ES „Galileo“, „IRIS²“ ir vyriausybinio palydovinio ryšio „GOVSATCOM“ sistemų.
Instituciniam dialogui stiprinti numatyti reguliarūs viršūnių susitikimai, Kanados ministrų dalyvavimas ES Tarybos posėdžiuose bei pavasarį planuojamas bendras Kanados Vyriausybės ir Europos Komisijos kolegijos posėdis.
Pasiekti konkretūs rezultatai ir pasirašyti susitarimai
Monrealio susitikimas išsiskyrė konkrečių, praktinių susitarimų gausa, aprėpiančia aukštąsias technologijas, energetiką, saugumą ir kovą su klimato kaita:
– «Skaitmeninės prekybos susitarimas (DTA):» Užbaigtos esminės derybos dėl susitarimo, kuris taps CETA skaitmeniniu pagrindu, užtikrinančiu laisvus ir patikimus tarpvalstybinius duomenų srautus bei teisinį aiškumą verslui ir vartotojams.
– «Prisijungimas prie EuroHPC JU ir superkompiuterių tinklo:» Kanada oficialiai tapo Europos didelio našumo skaičiavimo bendrosios įmonės (EuroHPC JU) dalyve. Tai atveria Kanados mokslininkams ir verslui prieigą prie 12 pažangiausių Europos superkompiuterių, kvantinių skaičiavimo sistemų bei 19 DI gamyklų tinklo, siekiant bendros technologinės autonomijos.
– «Klimato modeliavimas ir „Destination Earth“:» Pasirašytas administracinis susitarimas dėl bendradarbiavimo ES pavyzdinėje iniciatyvoje „DestinE“, kuriančioje skaitmeninį Žemės dvynį. Sujungus Kanados duomenis ir Europos dirbtinio intelekto modelius, bus tobulinamas miškų gaisrų plitimo prognozavimas, Arkties klimato pokyčių modeliavimas bei apsauga nuo ekstremalių orų reiškinių.
– «Kritinės žaliavos ir Europos investicijų bankas (EIB):» Užbaigtos derybos dėl susitarimo, kuris palengvins Europos investicijas į Kanados strateginius išteklius – retuosius mineralus, baterijų gamybos grandines ir žaliavų perdirbimą, mažinant priklausomybę nuo Kinijos.
– «Medicinos ir sveikatos saugumas:» Sutarta dėl bendrų veiksmų stiprinant medicininių atsako priemonių tiekimo grandinių atsparumą, rengiantis pandemijoms per programą „BE READY“ bei kuriant apsaugą nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (CBRN) pavojaus.
– «Parama Ukrainai ir saugumo iniciatyvos:» Kanada patvirtino prisijungimą prie 90 mlrd. eurų vertės ES paramos paskolos Ukrainai (angl. Ukraine Support Loan). Taip pat susitarta dėl operatyvinio „Frontex“ ir Kanados sienos apsaugos agentūros bendradarbiavimo bei naujų gaisrų gesinimo lėktuvų DHC-515 tiekimo ES šalims.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos ir tarptautinių viršūnių susitikimo pranešimų medžiagą.
