Suomijos apygardos teismas priėmė beprecedentį teisinį verdiktą Baltijos regiono saugumo istorijoje: Rusijos prekybinio laivo kapitonas pripažintas kaltu dėl tyčinio strateginių povandeninių telekomunikacijų kabelių sugadinimo ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Teismas atmetė gynybos versiją apie „techninį incidentą audros metu“, konstatuodamas, kad laivas vilko nuleistą inkarą dešimtis jūrmylių tiksliai virš kritinės infrastruktūros linijų. Šis sprendimas tapo pirmuoju atveju, kai NATO valstybė narė teisiškai įrodo ir nubaudžia Rusijos vykdomo hibridinio sabotažo jūroje vykdytoją.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Koks laivas ir kada įvyko incidentas?
Incidentas Baltijos jūros dugne įvyko Suomijos įlankos ir centrinės Baltijos akvatorijoje, kur susikerta strategiškai svarbios povandeninių duomenų magistralės, jungiančios Suomiją, Švediją, Estiją ir Vokietiją. Tyrimo taikinyje atsidūrė su Rusijos uostais susijęs krovininis laivas, plaukęs iš Sankt Peterburgo ir gabenęs krovinius per tarptautinius vandenis.
Bylos duomenimis, orlaivių ir jūrų radarų stebėjimo sistemos užfiksavo keistus laivo manevrus: laivas ženkliai sumažino greitį, pakeitė kursą ir tęsė judėjimą esant nuleistam inkarui būtent tose vietose, kur jūros dugne eina magistraliniai šviesolaidžių kabeliai. Tai sukėlė ryšio sutrikimus ir padarė milijoninių nuostolių tarptautiniams operatoriams.
Kokia buvo įrodymų bazė teisme?
Suomijos kriminalinė policija (KRP) kartu su pakrančių apsaugos tarnyba ir tarptautiniais partneriais surinko nenuginčijamus techninius ir skaitmeninius įrodymus:
– Dugno skenavimas ir sonaro duomenys: specializuoti tyrimų laivai jūros dugne užfiksavo aiškią, ištisinę dešimčių kilometrų ilgio inkaro vilkimo vagą, kuri tiesiogiai kirto nutrauktus kabelius.
– Fiziniai įrodymai: narai ir povandeniniai robotai ant jūros dugne rasto apgadinto inkaro bei kabelių pažeidimo vietose nustatė identiškus metalo, dažų ir mechaninio trinties pėdsakus, atitinkančius būtent kaltinamojo laivo korpusą bei įrangą.
– Telemetrija ir navigacijos žurnalai: AIS signalų analizė parodė, kad laivo varikliai dirbo padidinta galia, būdinga tempiant sunkų dugno krovinį, o kapitonas ignoravo automatinius pranešimus apie anomalų greičio kritimą ir neįprastą pasipriešinimą.
Teismas konstatavo, kad kapitonas veikė mažiausiai su nusikalstamu nerūpestingumu arba sąmoningu tyčiniu ketinimu, todėl veika kvalifikuota kaip sunkus turto sugadinimas ir visuomeninės infrastruktūros sabotažas.
Maskvos reakcija: politinis persekiojimas ir kaltinimų neigimas
Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba ir valstybinė žiniasklaida į Suomijos teismo nuosprendį sureagavo tradicine griežta retorika. Maskva pareiškė, kad byla yra „visiškai sufabrikuota“, „politiškai motyvuota“ ir tarnauja „rusofobiškai NATO šalių isterijai kurstyti“.
Rusijos ambasada Helsinkyje tvirtino, kad incidentas tebuvo įprasta navigacinė klaida sudėtingomis oro sąlygomis, o kapitonas paverstas Vakarų „raganų medžioklės“ auka. Maskva pareikalavo nedelsiant paleisti savo pilietį ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis prieš Suomijos jūrų transportą bei prekybą, tačiau Helsinkis pabrėžė, kad teismų sprendimai priimami nepriklausomai ir jokia hibridinė agresija nebus toleruojama.
Šis straipsnis parengtas remiantis Suomijos teisėsaugos tarnybų, teismo pranešimais ir regioninės žiniasklaidos duomenimis.
















