Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Didžiosios diplomatijos savaitė: „Quad“ viršūnių susitikimas Maniloje, „antroji Jalta“ Kinijoje ir Kremliaus ultimatumas grįžti prie 1997 m. NATO ribų

Didžiosios diplomatijos savaitė: „Quad“ viršūnių susitikimas Maniloje, „antroji Jalta“ Kinijoje ir Kremliaus ultimatumas grįžti prie 1997 m. NATO ribų
Artimiausią savaitę pasaulio geopolitinis žemėlapis gali patirti lemiamų pokyčių – tarptautinė bendruomenė ruošiasi trims istoriniams aukščiausio lygio susitikimams Azijoje ir Europoje. Filipinų sostinėje Maniloje po dvejų metų pertraukos vėl susės „Quad“ ketverto lyderiai (JAV, Indija, Japonija ir Australija), Kinijos Šendženo mieste APEC viršūnių susitikimo paraštėse įvyks pirmasis trišalis Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas, kurį apžvalgininkai jau praminė „antrąja Jalta“, o Europa tuo pačiu metu karštligiškai derina vieningą atstovavimą naujame keturšaliame derybų dėl Ukrainos formate. Tuo pat metu viešumon iškilo Kremliaus Abu Dabyje pateiktas slaptas dokumentas, kuriame Maskva reikalauja grąžinti NATO karinę infrastruktūrą į 1997 metų ribas bei atsisakyti branduolinės Europos gynybos.

Pirmasis susitikimas: „Quad“ lyderių sugrįžimas Maniloje

Lapkričio 16–18 dienomis Maniloje vyksiančių ASEAN viršūnių susitikimų metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Indijos premjeras Narendra Modi, Japonijos premjerė Sanae Takaichi ir Australijos premjeras Anthony Albanese surengs pirmąjį per dvejus metus „Quad“ (Keturšalio saugumo dialogo) vadovų susitikimą.

Pagrindinės derybų temos – jūrinis saugumas Pietų Kinijos jūroje, kritinių mineralų bei puslaidininkių tiekimo grandinių apsauga nuo Kinijos dominavimo bei ekonominis regiono atsparumas. Šis susitikimas itin svarbus tuo, kad jis atgaivina strateginę keturių demokratijų koordinaciją Indijos ir Ramiojo vandenynų regione prieš pat D. Trumpo skrydį į derybas Kinijoje.

Antrasis susitikimas: D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino „antroji Jalta“

Lapkričio 18–19 dienomis Šendžene (Kinija) vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse įvyks beprecedentis trišalis D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimas – pirmas kartas istorijoje, kai šie trys lyderiai sės prie bendro stalo akis į akį.

Baltųjų rūmų teigimu, oficiali darbotvarkė apims branduolinio ginklo neplatinimą, strateginį stabilumą bei karinį konfliktą su Iranu. Visgi Vakarų žiniasklaidoje ir Europos sostinėse šis formatas jau vadinamas „antrąja Jalta“: būgštaujama, kad trys didžiosios valstybės bandys už uždarų durų pasidalinti įtakos sferas pasaulyje be sąjungininkų dalyvavimo. Ekspertai pabrėžia, kad toks susitikimas pats savaime yra diplomatinis laimėjimas Maskvai ir Pekinui, nes griauna Vakarų pastangas izoliuoti Kremlių ir didina įtampą tarp JAV ir jų tradicinių sąjungininkų.

Trečiasis susitikimas: keturšalės derybos dėl Ukrainos ir Maskvos 1997 m. ultimatumas

Tuo pat metu ruošiamasi naujam keturšaliam derybų dėl Ukrainos raundui, kuriame prie JAV, Ukrainos ir Rusijos oficialiai prisijungs Europa. Dublino viršūnių susitikime ES lyderiai sutarė suformuoti bendrą atstovavimo mandatą per stipriausių Europos valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės) lyderių grupę bei ES institucijų vadovus, atmesdami Kremliui palankių politikų kandidatūras.

Tačiau lūkesčiai dėl greito proveržio smarkiai subliūško paviešinus „The New York Times“ ir „Bild“ gautus slaptus dokumentus, kuriuos Rusijos delegacija pateikė Abu Dabyje. Juose Maskva pareikalavo ne tik nutraukti bet kokią Vakarų karinę paramą Ukrainai, bet ir grąžinti NATO karines pajėgas bei bazes į 1997 metų ribas – tai reikštų visų aljanso bazių išvedimą iš Baltijos šalių, Lenkijos bei Suomijos pasitraukimą iš NATO. Be to, Rusija pareikalavo, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija atsisakytų galimybės savo branduoliniu skėčiu ginti kitas Europos šalis. Cinizmo viršūne apžvalgininkai vadina tai, kad reikalaudama iš Vakarų grįžti prie 1997 metų realijų, pati Rusija ne tik neketina trauktis į savo 1997 metų sienas ir grąžinti Ukrainai okupuotų žemių, bet tame pačiame dokumente reikalauja įteisinti visų užgrobtų teritorijų kontrolę ir netgi atiduoti jai dar neokupuotas Donecko bei Luhansko sričių dalis. Europos sostinės ir Suomijos vadovybė šiuos reikalavimus griežtai atmetė kaip absurdišką bandymą atkurti Šaltojo karo įtakos zonas.

Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *