Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Vytauto Didžiojo palaikų mįslė Vilniaus katedroje: pirmoji ertmės hipotezė nepasitvirtino, bet tyrimai tęsiami

Vytauto Didžiojo palaikų mįslė Vilniaus katedroje: pirmoji ertmės hipotezė nepasitvirtino, bet tyrimai tęsiami
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje pradėti moksliniai tyrimai, siekiant išnarplioti vieną didžiausių Lietuvos istorijos paslapčių – surasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus. Lietuvos istorijos institutas kartu su archeologais ir paveldo ekspertais patikrino požeminėse konstrukcijose fiksuotą ertmę, tačiau pirminė hipotezė nepasitvirtino – palaikų joje nebuvo rasta. Nepaisant to, mokslininkai pabrėžia, kad darbai katedroje tik prasidėjo, o tyrimai bus vykdomi itin atsargiai, pasitelkiant neinvazines technologijas ir giliausią pagarbą sakraliai erdvei.

Kas organizavo paieškas ir kodėl tiriama Vilniaus katedra?

Mokslinius tyrimus organizuoja ir vykdo Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Vilniaus arkivyskupija, profesionaliais archeologais ir paveldo apsaugos specialistais. Projektui suteiktas didžiulis valstybinis dėmesys – Vyriausybės vadovas viliasi, kad artėjant svarbioms istorinėms sukaktims pavyks atrasti didžiojo valdovo kapavietę.

Vilniaus katedra pasirinkta neatsitiktinai – tai neabejotina pirminė valdovo amžinojo poilsio vieta. Istoriniai šaltiniai ir metraščiai vienareikšmiškai liudija, kad 1430 m. spalio 27 d. Trakuose miręs Vytautas Didysis buvo iškilmingai palaidotas būtent Vilniaus katedroje, netoli Šv. Mykolo koplyčios (vėliau pertvarkytos į Valavičių koplyčią). 1931 m. potvynio metu katedros požemiuose jau buvo stebuklingai surasti Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai, tačiau Vytauto kapas liko neatrastas.

Istorinis kontekstas ir palaikų paslėpimo hipotezės

Pagrindinis istorinis galvosūkis kyla dėl to, kas su valdovo palaikais nutiko XVII amžiaus viduryje. 1655 m., Maskvos kariuomenei artėjant prie Vilniaus, Katedros kapitula skubiai ėmėsi slėpti bažnytines relikvijas, brangenybes ir valdovų karstus, siekdama apsaugoti juos nuo išniekinimo ir plėšimo.

Nuo to laiko istorikai kelia tris pagrindines hipotezes:

– Palaikai paslėpti giliose Katedros kriptose ar sienų ertmėse: karstai galėjo būti užmūryti neregistruotose nišose arba nuleisti į apatinius, vėlesnių rekonstrukcijų metu užpiltus požemių lygius.

– Perkėlimas į kitą Vilniaus bažnyčią ar Trakus: dalis tyrinėtojų spėja, kad karstai galėjo būti išvežti į Šv. Jonų bažnyčią ar Trakų pilį, nors jokių dokumentinių to įrodymų neišliko.

– Sunykimas per gaisrus ir tvaną: neatmetama liūdna prielaida, kad karo metais ar per vėlesnius katedros gaisrus bei rekonstrukcijas kapavietė galėjo būti negrįžtamai pažeista ar sunaikinta.

Pirmoji patikrinta ertmė ir kas planuojama toliau?

Pastarosiomis dienomis tyrėjų dėmesį patraukė georadarais ir neinvaziniais metodais sienų ar grindų konstrukcijose aptikta anomalija – paslėpta užmūryta ertmė. Į ją buvo nukreipta speciali endoskopinė vaizdo įranga, tačiau Lietuvos istorijos institutas oficialiai patvirtino: ertmėje palaikų nerasta, pirminė viltis nepasitvirtino.

Reaguodamas į visuomenės aistras, premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad tokie darbai reikalauja maksimalios kantrybės ir moksliškumo: „Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda ir išdaužyti sienas“. Katedra yra ne tik nacionalinis panteonas, bet ir veikianti šventovė bei unikalus architektūros paminklas, todėl jokie invaziniai griovimo darbai negalimi.

Mokslininkai planuoja tęsti darbus: bus atliekami tolesni neinvaziniai geofizikiniai tyrimai, analizuojami Katedros rekonstrukcijų planai ir archyviniai kapitulos dokumentai, žingsnis po žingsnio tikrinant kitas galimas anomalijų vietas.

Šis straipsnis parengtas remiantis Lietuvos istorijos instituto pranešimais, archeologų duomenimis ir LRT bei „Lrytas“ informacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *