Auganti geopolitinė įtampa Ramiojo vandenyno regione pasiekė naują lygį, kai Australija ir Fidžis oficialiai pasirašė dvišalį gynybos paktą, skirtą tiesiogiai atsverti sparčiai stiprėjančią Kinijos įtaką. Šį žingsnį paspartino neseniai Pekino įvykdytas tolimojo nuotolio balistinės raketos bandymas, kurį Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong viešai pavadino „destabilizuojančiu regioną“. Kanberos sprendimas sudaryti karines sutartis su mažomis salų valstybėmis rodo strateginį posūkį – tai ne tik bandymas apsaugoti pažeidžiamus kaimynus, bet ir pastanga užsitikrinti savo pačios nacionalinį saugumą bei neleisti Kinijai sukurti karinių bazių prie pat Australijos slenksčio.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tarptautiniai analitikai pastebi, kad Kinijos Liaudies Respublikos ekonominis ir politinis svoris Ramiojo vandenyno regiono salose per pastarąjį dešimtmetį išaugo dramatiškai. Pekinas naudoja vadinamąją „paskolų diplomatiją“, investuodamas šimtus milijonų dolerių į vietos infrastruktūrą – uostus, oro uostus ir kelius, o tai sukuria didelę mažų valstybių finansinę priklausomybę nuo Kinijos. Vakarų šalims didžiausią nerimą kelia tai, kad ekonominė plėtra pamažu virsta saugumo susitarimais, leidžiančiais Kinijos policijai ar karinėms pajėgoms įsitvirtinti strateginėse jūros teritorijose, kurios kontroliuoja svarbiausius globalios prekybos ir logistikos kelius.
Kinijos raketos bandymas ir Wong reakcija
Situaciją dar labiau paaštrino Kinijos kariuomenės įvykdytas tolimojo nuotolio balistinės raketos bandymas tiesiai į Ramiojo vandenyno vandenis. Nors Pekinas teigia, kad tai buvo įprasti ir iš anksto suplanuoti mokymai, raketos skrydis fone augančios militarizacijos sukėlė šoką regiono sostinėse. Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong skubiai sureagavo į šį įvykį, pareikšdama, kad tokie vienašališki karinės galios demonstravimai griauna pasitikėjimą ir yra atvirai „destabilizuojantys regioną“, nes jie didina incidentų riziką ir verčia kaimynines šalis ruoštis blogiausiems scenarijams.
Būtent šis raketos šešėlis tapo pagrindiniu katalizatoriumi, paskatinusiu Australiją ir Fidžį skubiai pasirašyti naująjį gynybos paktą. Kanbera puikiai supranta, kad mažos salų valstybės, tokios kaip Fidžis, neturi nei finansinių, nei karinių išteklių savarankiškai apsiginti nuo didžiųjų valstybių spaudimo ar hibridinių grėsmių. Pasirašyta sutartis numato glaudesnį karinį bendradarbiavimą, bendras pratybas, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir Australijos paramą stiprinant Fidžio pakrančių apsaugos bei saugumo pajėgumus.
Strateginiai Australijos interesai mažose salose
Atsakymas į klausimą, kodėl galinga Australija sudaro sutartis su tokiomis mažomis šalimis, slypi ne tik altruistiniame noru jas „apsaugoti“, bet ir giliame pragmatiškame išskaičiavime. Fidžis ir kitos aplinkinės salos geografiškai supa Australiją iš šiaurės ir rytų, sudarydami natūralų apsauginį buferį. Jei šios šalys patektų į visišką Kinijos įtakos sferą, Kanbera atsidurtų potencialiai priešiškos karinės infrastruktūros apsuptyje, o tai drastiškai apribotų Australijos manevro laisvę ir keltų tiesioginę grėsmę jos saugumui.
Todėl investicijos į saugumo paktus su Fidžiu yra aktyvna prevencinė strategija. Australija siekia tapti pagrindine ir patikimiausia partnere regione, siūlydama skaidrią pagalbą be paslėptų politinių sąlygų, priešingai nei Pekinas. Tokiu būdu mažosios šalys gauna realią apsaugą ir suvereniteto garantijas, o Australija užsitikrina, kad Ramusis vandenynas išliks laisva, atvira ir saugi zona, kurioje dominuoja tarptautinė teisė, o ne vienašališkas didžiųjų valstybių diktatas ir raketų bandymai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
