Vengrijos prokuratūra pateikė kaltinimus Budapešto merui Gergely Karácsony dėl jo vaidmens organizuojant ir remiant pernai vykusias „Pride“ eitynes, kurios įvyko nepaisant oficialaus valdžios draudimo. Prokurorai siekia skirti merui baudą supaprastinta tvarka – be teismo proceso.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
2025 m. vasarą Vengrijos valdantieji, vadovaujami ministro pirmininko Viktoro Orbáno, priėmė teisės aktus, leidžiančius uždrausti „Pride“ eitynes, motyvuojant vaikų apsaugos argumentais. Šis sprendimas sulaukė plačios kritikos tiek Vengrijoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, kaip precedento neturintis susirinkimų laisvės ribojimas.
Reaguodamas į draudimą, Budapešto meras paskelbė eitynes savivaldybės renginiu, taip bandydamas apeiti policijos leidimų sistemą. Nepaisant valdžios grasinimų teisinėmis pasekmėmis, į eitynes susirinko rekordinis žmonių skaičius – apie 200 tūkstančių dalyvių, tarp jų ir politikai iš kitų Europos šalių. Renginys tapo vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo simbolių šiuolaikinėje Vengrijos istorijoje.
Prokuratūra teigia, kad meras „organizavo ir vadovavo viešam susirinkimui, nors jis buvo uždraustas policijos“, ir dėl to turėtų būti nubaustas. Baudos dydis kol kas neatskleidžiamas, tačiau įstatymai numato, kad už tokį pažeidimą galima skirti ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.
Pats Karácsony kaltinimus atmetė ir viešai pareiškė, kad didžiuojasi savo veiksmais. „Iš didžiuojamo įtariamojo tapau didžiuojamuoju kaltinamuoju. Jei laisvės gynimas šioje šalyje turi kainą – aš pasirengęs ją mokėti“, – teigė meras. Jis pabrėžė, kad miestų vadovų pareiga – ginti savo gyventojų teises, net jei tai reiškia konfliktą su centrine valdžia.
Byla nagrinėjama itin jautriu politiniu metu – likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų, kuriuose V. Orbáno valdžia pirmą kartą per ilgą laiką susiduria su rimtu iššūkiu. Opozicija ir žmogaus teisių gynėjai kaltinimus Budapešto merui vertina kaip bandymą įbauginti politinius oponentus ir slopinti pilietinę visuomenę.
Europos žaliųjų ir kitų politinių grupių atstovai jau įspėjo, kad ši byla peržengia nacionalinės politikos ribas ir tampa visos Europos Sąjungos demokratinių vertybių išbandymu.
