JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė politinį žemės drebėjimą transatlantiniuose santykiuose, paskelbęs, kad Jungtinės Valstijos iki metų pabaigos visiškai nutrauks tiesioginę metinę karinę paramą Izraeliui, siekiančią beveik 4 mlrd. dolerių. Nors prezidentas pabrėžė išlaikantis aljansą ir toliau parduosiantis ginkluotę Izraeliui, šis vienašališkas žingsnis reiškia dešimtmečius galiojusios JAV strateginės politikos pabaigą. Izraelio gynybos ministerijai ir finansų žinyboms ši žinia tapo visišku netikėtumu, sukėlusiu aštrias politines diskusijas Knesete.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Karinės paramos istorija ir kas pasirašė 38 mlrd. dolerių susitarimą
JAV karinės paramos Izraeliui ištakos siekia praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, o po 1973 m. Jom Kipuro karo ir Kemp Deivido susitarimų ši parama tapo nuolatine JAV Artimųjų Rytų strategijos ašimi, garantuojančia Izraelio kokybinį karinį pranašumą regione. Izraelis tapo didžiausiu kumuliaciniu JAV užsienio pagalbos gavėju po Antrojo pasaulinio karo.
Dabartinis teisiškai įpareigojantis susitarimas buvo pasirašytas 2016 m. rugsėjo 14 d.Vašingtone, valdant prezidento Baracko Obamos administracijai. Tai buvo dešimties metų trukmės (2019–2028 m.) Tarpusavio supratimo memorandumas (MOU), kurio bendra vertė – rekordiniai 38 mlrd. dolerių. Susitarimą pasirašė tuometinė JAV patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice ir Izraelio nacionalinio saugumo tarybos vadovas Jacobas Nagelis, o ceremoniją palaimino Benjaminas Netanyahu ir B. Obama. Pagal šį dokumentą Izraeliui kasmet skiriama po 3,3 mlrd. dolerių užsienio kariniam finansavimui (FMF) JAV ginkluotei pirkti ir po 500 mln. dolerių bendroms priešraketinės gynybos programoms.
Kodėl D. Trumpas nusprendė nutraukti paramą?
D. Trumpo pareiškimas atspindi jo doktriną „Pirmiausia Amerika“ (angl. America First) bei siekį mažinti JAV mokesčių mokėtojų išlaidas užsienio valstybėms. Prezidentas teigė asmeniškai aptaręs šį klausimą su B. Netanyahu ir pareiškė, kad Izraelis yra turtinga, moderni ir technologiniu požiūriu pajėgi valstybė, galinti pati pilnai susimokėti už savo saugumą.
Be to, šis žingsnis yra tiesiogiai susijęs su vidaus politiniu spaudimu JAV vidurio kadencijos rinkimų išvakarėse bei siekiu atverti kelią platesniam diplomatiniam susitarimui su arabų šalimis ir Iranu Persijos įlankos regione. D. Trumpas patikslino, kad Vašingtonas nenusisuka nuo Izraelio, tačiau tiesiogines dotacijas keičia į komercinius ginklų pirkimo sandorius – Izraelis ir toliau galės pirkti moderniausią JAV karinę įrangą, įskaitant naikintuvus F-35 bei priešraketines sistemas, tačiau už tai turės mokėti iš savo biudžeto.
Šokas ir politinis sukrėtimas Izraelyje
Izraelyje šis D. Trumpo pareiškimas sukėlė tikrą šoką. Žiniasklaida praneša, kad Izraelio gynybos pajėgų (IDF) vadovybė, Gynybos ministerija ir Finansų ministerija nebuvo iš anksto perspėtos apie tokį Vašingtono žingsnį ir apie jį sužinojo iš viešų pranešimų.
Kariniai analitikai pabrėžia, kad netikėtas beveik 4 mlrd. dolerių metinės paramos netekimas 2027 m. biudžete sukels didžiulį finansinį spaudimą, ypač po ilgų ir brangiai kainavusių karinių operacijų Gazoje bei Libane. Izraelio opozicijos lyderiai, tarp jų Gadi Eisenkotas, griežtai sukritikavo B. Netanyahu vyriausybės politiką, pareikšdami, kad premjero veiksmai ir nesugebėjimas išlaikyti strateginių garantijų su Baltųjų rūmų administracija kelia realų pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Opozicija paragino skubiai sušaukti ypatingąjį Kneseto posėdį bei pradėti formuoti nacionalinės nepaprastosios padėties vyriausybę.
Šis straipsnis parengtas pagal AP, „Reuters“, „Times of Israel“ ir JAV bei Izraelio oficialių šaltinių informaciją.
