Jungtinių Arabų Emyratų sostinė Abu Dabis tampa naujuoju pasaulinės diplomatijos epicentru: lapkričio 10–11 dienomis čia numatytas itin svarbus derybų raundas dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Nors Vašingtonas ir Maskva iš pradžių planavo trišalį formatą dalyvaujant tik JAV, Ukrainai ir Rusijai, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noëlis Barrot oficialiai patvirtino, kad Europa neliks nuošalyje ir bus tiesiogiai atstovaujama prie derybų stalo. Derybų išvakarėse papildomos sumaišties įnešė Donaldas Trumpas, atvirai pareiškęs, kad galutinis susitarimas gali reikšti visiškai kitokias Ukrainos sienas, ir tradiciškai provokuojantis viešojoje erdvėje savo pareiškimais apie būsimus administracijos kadrus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Iš kur kilo žinia ir kada vyks derybos?
Žinia apie Europos įsitraukimą į slaptus derybų formatus nuskambėjo po Prancūzijos diplomatijos vadovo Jean-Noëlio Barrot oficialaus pareiškimo Prancūzijos žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad Prancūzija atstovaus visos Europos Sąjungos strateginiams interesams, neleisdama didžiosioms valstybėms nuspręsti Europos saugumo architektūros be pačių europiečių.
Susitikimas Abu Dabyje suplanuotas lapkričio 10–11 dienomis. Jungtiniai Arabų Emyratai jau anksčiau ne kartą veikė kaip neutrali erdvė apsikeitimui belaisviais bei neoficialiems žvalgybų kontaktams, o dabar tampa pagrindine JAV tarpininkaujamo dialogo aikštele.
Kokios bus delegacijos ir kas bus aptariama?
Prie derybų stalo sėdasi aukšto rango politiniai ir saugumo patarėjai bei diplomatai. Jungtinėms Valstijoms atstovauja D. Trumpo patikėtiniai ir būsimos administracijos atstovai, koordinuojami Marco Rubio bei Jaredo Kushnerio diplomatinio kanalo. Ukrainos delegacijai vadovauja prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, o Rusijos pusėje pagrindinį vaidmenį atlieka Kremliaus emisaras ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas. Europos poziciją tiesiogiai gins Prancūzijos atstovai kartu su ES diplomatinės tarnybos koordinatoriais.
Darbotvarkėje numatyti trys esminiai klausimų blokai:
Ugnies nutraukimo sąlygos dabartinėse fronto linijose ir demilitarizuotų zonų nustatymas.
Ilgalaikės pokario saugumo garantijos Ukrainai, kuriose Europos vaidmuo yra lemiamas, kadangi JAV siekia perkelti finansinę ir karinę taikos palaikymo naštą Europos šalims.
Teritoriniai klausimai ir sankcijų ateitis, siejant dalinį ribojimų švelninimą su karo veiksmų stabdymu.
D. Trumpo pareiškimai dėl Ukrainos sienų ir Baltųjų rūmų kadrų
Derybų foną smarkiai įkaitino naujausias Donaldo Trumpo interviu televizijai CBS, kuriame jis atvirai pareiškė, kad bet koks realus taikos susitarimas reikš, jog Ukraina po karo turės visiškai kitokią formą ir kitokias sienas. D. Trumpas tiesiai leido suprasti, kad Kyjivui teks susitaikyti su teritoriniais praradimais mainais į karo sustabdymą, ir dar kartą pareiškė, jog karas liausis tik dėl jo asmeninio įsikišimo. Šie žodžiai sukėlė didžiulį nerimą Kyjive ir Briuselyje, paskatindami europiečius dar griežčiau reikalauti savo vietos derybose.
Tuo pat metu D. Trumpas tęsia savo politinį šou vidaus politikoje. Įtampą po rinkimų pralaimėjimo jis bando sklaidyti radikaliais pareiškimais, tarp kurių – pusiau juokais, pusiau rimtai išsakytas viešas pasiūlymas UFC kovų imperijos vadovui Danai White’ui tapti Baltųjų rūmų spaudos sekretoriumi. D. Trumpas socialiniuose tinkluose ragino D. White’ą „imtis šio darbo“ ir tapti „kovotoju prieš žiniasklaidą“, dar labiau pabrėždamas savo ketinimą visus būsimus diplomatijos ir valdymo klausimus spręsti agresyvaus verslo sandorio bei gladiatorių kovų stiliumi.
Šis straipsnis parengtas remiantis „France 24“, „The Guardian“, „Al Jazeera“ ir tarptautinių naujienų agentūrų pranešimais.
