Europos Centrinis Bankas perspėja, kad nauji energijos kainų šokai gali turėti skirtingą poveikį infliacijai euro zonoje, priklausomai nuo jų masto ir trukmės.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Institucija pabrėžia, kad dabartinė ekonominė situacija pasižymi dideliu neapibrėžtumu, todėl sprendimai dėl pinigų politikos bus priimami atsargiai, vertinant visus galimus scenarijus.
Energijos šokų poveikio vertinimas
ECB teigimu, centriniai bankai turi ilgametę patirtį vertinant energijos kainų šokų poveikį infliacijai. Istoriniai duomenys rodo, kad dažniausiai energijos kainų svyravimai neturi plataus poveikio bendram kainų lygiui, jei jie yra riboto masto ir trumpalaikiai.
Tačiau situacija gali keistis, jei šokai tampa intensyvesni arba užsitęsia. Tokiais atvejais energijos kainų augimas gali persiduoti į platesnę ekonomiką – didėti prekių ir paslaugų kainos, augti atlyginimų spaudimas ir stiprėti infliacijos lūkesčiai. ECB pažymi, kad tokie procesai dažniausiai vyksta netiesiogiai, tačiau gali turėti reikšmingą poveikį.
Svarbus vaidmuo tenka ir ekonominei aplinkai. Kai paklausa yra stipri, įmonėms lengviau perkelti išaugusias sąnaudas vartotojams, o darbuotojai gali lengviau derėtis dėl didesnių atlyginimų. Tuo metu silpnesnės ekonomikos sąlygomis šie procesai vyksta lėčiau.
Dabartinė situacija ir skirtumai nuo 2022 metų
ECB išskiria kelis esminius skirtumus tarp dabartinės situacijos ir 2022 metų energijos krizės. Pirma, dabartinis kainų šokas kol kas yra mažesnio masto nei ankstesnis, kai dujų kainos Europoje pasiekė rekordinius lygius.
Antra, makroekonominė aplinka yra stabilesnė. Euro zonos ekonomika šiuo metu auga nuosaikiai, infliacija pastaruoju metu buvo artima tiksliniam lygiui, o darbo rinkoje nebėra tokio stipraus darbuotojų trūkumo kaip po pandemijos laikotarpiu.
Trečia, pinigų ir fiskalinė politika nėra tokia skatinamoji kaip anksčiau. Palūkanų normos yra artimos neutraliam lygiui, o biudžeto politika taip pat yra labiau subalansuota, todėl mažėja rizika, kad kainų šokai bus sustiprinti papildoma paklausa.
Vis dėlto ECB pabrėžia, kad rizikos išlieka. Tarptautinės energijos agentūros vertinimu, dabartiniai sutrikimai gali būti vieni didžiausių naftos rinkos istorijoje. Be to, galimi tolesni tiekimo sutrikimai gali dar labiau padidinti kainų spaudimą.
Pinigų politikos atsakas neapibrėžtumo sąlygomis
ECB nurodo, kad sprendimai dėl pinigų politikos bus grindžiami trimis pagrindiniais principais: šoko pobūdžio įvertinimu, rizikų analize ir lankstumu. Institucija pabrėžia, kad nereaguos skubotai, kol nebus aišku, kokio masto ir trukmės yra energijos kainų pokyčiai.
Vienas svarbiausių elementų – scenarijų analizė. ECB rengia skirtingus galimus ekonomikos raidos scenarijus, kad galėtų įvertinti, kaip įvairios situacijos paveiktų infliaciją ir augimą. Pavyzdžiui, nepalankesniu atveju infliacija gali laikinai padidėti, tačiau vėliau sumažėti, o sudėtingesniu scenarijumi kainų augimas gali išlikti ilgiau.
Institucija taip pat pažymi, kad energijos kainų šokai dažnai pasižymi netiesiniu poveikiu. Tai reiškia, kad didesni ir ilgiau trunkantys pokyčiai gali turėti neproporcingai didesnį poveikį infliacijai, todėl būtina atidžiai stebėti ankstyvuosius signalus.
ECB pabrėžia, kad galimi skirtingi atsako variantai. Jei šokas yra laikinas ir ribotas, gali būti pasirinkta jo „neįskaičiuoti“ į politikos sprendimus. Tačiau jei infliacijos nuokrypis nuo tikslo tampa didelis ar užsitęsęs, gali prireikti ryžtingesnių veiksmų.
Šiuo metu, ECB vertinimu, euro zona į naują neapibrėžtumo etapą žengia turėdama palyginti stabilų pagrindą: infliacija artima tikslui, o ilgalaikiai lūkesčiai išlieka stabilūs. Tai suteikia galimybę priimti sprendimus nuosekliai ir remiantis naujausiais duomenimis.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
