Naujas ES masto tyrimas rodo, kad smurtas prieš moteris išlieka plačiai paplitęs, vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę ir dažnai lieka nepraneštas. Tyrimo duomenys atskleidžia sisteminius iššūkius užtikrinant veiksmingą prevenciją, apsaugą ir prieigą prie teisingumo.

Daugiau šia tema: ES teisė ir reguliavimas, FRA

Apklausą kartu vykdė Eurostatas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), remiantis daugiau nei 114 tūkst. interviu.

Plačiai paplitęs ir dažnai nepranešamas smurtas

Tyrimo duomenimis, kas trečia moteris Europos Sąjungoje yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Intymaus partnerio smurtas, psichologinis ir ekonominis smurtas bei kibernetinis persekiojimas yra tarp dažniausių, tačiau mažiausiai atpažįstamų smurto formų.

Tik nedidelė dalis nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą. Vos 6,1 % moterų apie partnerio fizinį ar seksualinį smurtą pranešė policijai, o ne partnerio atveju – 11,3 %. Dažniausios nepranešimo priežastys – gėda, savęs kaltinimas, baimė ir nepasitikėjimas institucijomis.

Psichologinis, ekonominis ir skaitmeninis smurtas

Beveik 30 % moterų patyrė psichologinį partnerio smurtą, įskaitant žeminimą, pavydą ar kontroliuojantį elgesį. Dalis moterų susidūrė ir su ekonominiu smurtu, pavyzdžiui, ribojimu dirbti ar kontroliuojamu šeimos biudžetu. Tyrimas taip pat rodo, kad seksualinis smurtas dažniau susijęs su laisvo sutikimo nebuvimu nei su fizine prievarta.

Skaitmenizacija taip pat prisideda prie naujų smurto formų plitimo. 8,5 % moterų patyrė kibernetinį persekiojimą, o dalis buvo sekamos ar kontroliuojamos per technologijas. Be to, reikšminga dalis moterų vaikystėje patyrė fizinį ar emocinį smurtą, o tai didina riziką susidurti su smurtu suaugus.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka – būtinos veiksmingos, į aukas orientuotos paslaugos, geresnės pranešimo sistemos ir ankstyvos prevencijos priemonės.

Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą.