Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Europos Komisija ir ES diplomatijos vadovė paragino nedelsiant nutraukti išpuolius prieš branduolinius objektus Ukrainoje.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Istorinė katastrofa ir dabartinės grėsmės
Prieš keturiasdešimt metų įvykusi Černobylio avarija laikoma viena didžiausių branduolinių katastrofų istorijoje. Jos pasekmės ilgą laiką buvo slepiamos, tačiau šiandien ji laikoma svarbiu priminimu apie būtinybę užtikrinti skaidrumą, saugumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Europos Sąjunga atkreipia dėmesį, kad dabartiniai Rusijos išpuoliai prieš branduolinius objektus Ukrainoje kelia rimtą grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai. Ypač susirūpinimą kelia smūgiai Černobylio apsauginei konstrukcijai ir Zaporižios atominei elektrinei, kuri tebėra okupuota.
Raginimai ir tarptautinė atsakomybė
ES ragina Rusiją nedelsiant nutraukti visus išpuolius prieš branduolinius objektus ir laikytis tarptautinių branduolinės saugos principų. Taip pat pabrėžiama, kad Rusija turi prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir grąžinti Zaporižios elektrinės kontrolę Ukrainai.
Europos Sąjunga primena, kad ilgą laiką remia branduolinę saugą Ukrainoje ir jau skyrė daugiau nei 1 mlrd. eurų šiai sričiai. ES taip pat buvo didžiausia donorė tarptautiniams fondams, skirtiems Černobylio teritorijos saugumui užtikrinti.
Tarptautinė bendruomenė raginama stiprinti paramą Ukrainai ir ieškoti sprendimų, kaip geriau apsaugoti branduolinius objektus karo sąlygomis. Artėjant G7 susitikimui, tikimasi papildomų sprendimų dėl Černobylio objekto atstatymo.
Šis pareiškimas pabrėžia, kad branduolinė sauga išlieka vienu svarbiausių globalių prioritetų, ypač esant kariniams konfliktams.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.*
