Europos Sąjungos Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl 2027 metų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. Atsigaunant kai kuriems žuvų ištekliams, numatyta gerokai padidinti šprotų ir silkių sugavimo limitus, tačiau menkių apsaugos priemonės ir toliau bus taikomos.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Spalio 26 dieną pasiektas susitarimas apima pagrindinius Baltijos jūros žuvų išteklius – silkes, šprotus, menkes, lašišas ir plekšnes. Nustatydama leidžiamus sugauti kiekius, Taryba rėmėsi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis, kartu atsižvelgdama į aplinkosauginius ir socialinius bei ekonominius veiksnius.
Sprendimu siekiama suderinti du tikslus: sudaryti sąlygas atsikurti Baltijos jūros žuvų populiacijoms ir išsaugoti žvejybos sektoriaus bei nuo jo priklausančių pakrančių bendruomenių ekonominį gyvybingumą.
Šprotų kvota didės 44 proc., centrinės Baltijos silkių – 71 proc.
Ryškiausi pokyčiai numatyti šprotų ir silkių žvejybai. Taryba susitarė 44 proc. padidinti šprotų sugavimo limitą, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusius šių žuvų išteklius ir mokslininkų prognozuojamą tolesnį jų gausėjimą.
Centrinės Baltijos jūros dalies silkių sugavimo limitą numatyta padidinti net 71 proc., palyginti su 2026 metais. Vis dėlto šis padidinimas yra mažesnis, nei leistų mokslinės rekomendacijos. Taip siekiama išsaugoti teigiamas išteklių atkūrimo tendencijas ir išvengti pernelyg spartaus žvejybos intensyvumo didėjimo.
Dėl tos pačios priežasties išliks trijų mėnesių žvejybos draudimas silkių neršto laikotarpiu.
Rygos įlankoje, kur silkių ištekliai vertinami kaip geros būklės, sugavimo limitas didės 11 proc. Botnijos įlankos silkių kvotą sutarta padidinti 12 proc., tačiau ir čia bus tęsiami trijų mėnesių žvejybos apribojimai neršto metu sekliose pakrančių teritorijose.
Tuo tarpu vakarinėje Baltijos jūros dalyje silkių padėtis išlieka sudėtingesnė. Todėl neišvengiamos priegaudos limitas nebus didinamas ir liks toks pat kaip 2026 metais. Taip pat bus išsaugota galiojanti išimtis smulkiajai žvejybai.
Menkių ištekliai vis dar neatsigavę
Nors kai kurių žuvų populiacijų būklė gerėja, Baltijos jūros menkių padėtis tebėra rimta problema.
Tarybos vertinimu, tiek rytinės, tiek vakarinės Baltijos dalies menkių ištekliai išlieka prastos būklės. Dėl to 2027 metais ir toliau bus leidžiama tik neišvengiama menkių priegauda žvejojant kitas žuvis.
Priegaudos limitai nesikeis, palyginti su 2026 metais. Taip siekiama sumažinti papildomą spaudimą menkių populiacijoms ir sudaryti sąlygas jų atsikūrimui.
Visoje Baltijos jūroje taip pat išliks draudimas žvejoti menkes mėgėjų žvejybos tikslais.
Šie ribojimai atskleidžia nevienodą Baltijos jūros žuvų išteklių būklę. Kol vienų rūšių populiacijos leidžia didinti žvejybos galimybes, kitoms vis dar būtinos ilgalaikės apsaugos priemonės.
Lašišų žvejybos apribojimai iš esmės nesikeis
2027 metais Suomijos įlankos lašišų sugavimo limitai išliks tokie pat kaip 2026 metais. Taip pat nebus keičiami pagrindinės Baltijos jūros dalies lašišų priegaudos limitai.
Taryba nusprendė išsaugoti galiojančią išimtį vasaros pakrančių žvejybai tam tikrose šiaurinėse Baltijos jūros teritorijose.
Mėgėjų žvejyboje ir toliau bus leidžiama gaudyti tik dirbtinai išveistas lašišas, laikantis nustatytų taisyklių.
Plekšnių žvejybos galimybės šiek tiek padidės – jų sugavimo limitas bus 3 proc. didesnis nei 2026 metais.
Be Baltijos jūros išteklių, Taryba taip pat susitarė dėl norveginių argentinių menkių žvejybos Šiaurės jūroje. Po konsultacijų su Jungtine Karalyste ES nustatytas 300 tonų limitas, taikomas tik priegaudai.
Žvejybos sektoriui svarbus išteklių atkūrimo ir ekonomikos balansas
Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras Martinas Heydonas, komentuodamas susitarimą, pabrėžė, kad pastaraisiais metais vykdytos bendros pastangos jau pradeda duoti rezultatų.
Jo teigimu, žuvų išteklių atkūrimas ir jūrų ekosistemų apsauga turi būti derinami su ilgalaikiu žvejybos sektoriaus gyvybingumu, kad ateityje būtų išsaugotos ir sveikos jūros, ir klestinčios pakrančių bendruomenės.
Baltijos jūros žvejybos reguliavimas yra ypač sudėtingas dėl daugelio tarpusavyje susijusių aplinkosauginių problemų. Jūros ekosistemas veikia biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita ir eutrofikacija – procesas, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų blogėja vandens kokybė ir sutrinka ekosistemų pusiausvyra.
Todėl net ir atsigaunant atskiroms žuvų populiacijoms, žvejybos galimybių didinimas turi būti vertinamas atsargiai. Vienos rūšies išteklių gausėjimas dar nereiškia, kad pagerėjo visos Baltijos jūros ekologinė būklė.
Galutinis sprendimas dar turės būti oficialiai patvirtintas
Spalio 26 dieną pasiektas politinis susitarimas dar nėra galutinis teisinis sprendimas. ES Taryba jį oficialiai priims per vieną iš artimiausių posėdžių, kai dokumento tekstas bus parengtas visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.
Susitarimas atitinka bendros ES žuvininkystės politikos tikslus ir Baltijos jūros žuvų išteklių daugiametį valdymo planą. Prie derybų rezultatų taip pat prisidėjo regioninis Baltijos jūros žuvininkystės bendradarbiavimo forumas BALTFISH.
Taryba turi išimtinę kompetenciją nustatyti ES žvejybos galimybes, todėl jos sprendimai tiesiogiai lemia, kokius žuvų kiekius valstybės narės galės sugauti ateinančiais metais.
2027 metų susitarimas rodo, kad Baltijos jūros žuvininkystėje atsiranda daugiau galimybių didinti kai kurių rūšių laimikius, tačiau menkių ir dalies kitų išteklių būklė tebėra rimtas iššūkis. Tolesnė žvejybos sektoriaus raida priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti teigiamas išteklių atkūrimo tendencijas ir sumažinti bendrą spaudimą jūros ekosistemai.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Tarybos 2026 metų spalio 26 dienos pranešimą.
