Sausį euro zonai prisijungus Bulgarijai, Europos Sąjungoje liko šešios valstybės, kurios vis dar naudoja nacionalines valiutas: Danija, Švedija, Rumunija, Lenkija, Vengrija ir Čekija. Tačiau jų požiūris į euro įvedimą skiriasi – nuo aiškaus atmetimo iki atsargaus svarstymo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Lenkija euro įvedimo šiuo metu nesvarsto. Šalies finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad tam nėra ekonominio poreikio, nes Lenkijos ekonomika pastaraisiais metais demonstruoja gerus rezultatus. 2025 metais šalies bendrasis vidaus produktas augo apie 3,2 proc., o visuomenė iš esmės palaiko zlotą. Varšuva pabrėžia, kad euro atsisakymas leistų išsaugoti lankstesnę pinigų politiką.
Kitokia situacija Švedijoje, kur euro klausimas vėl grįžta į politinę darbotvarkę. Finansų ministrė Elisabeth Svantesson pareiškė, kad jos vadovaujama koalicija, laimėjusi artėjančius rinkimus, galėtų inicijuoti specialią komisiją, kuri įvertintų euro įvedimo privalumus ir rizikas. Pasak jos, dabartinė geopolitinė ir saugumo situacija Europoje verčia iš naujo apsvarstyti Švedijos ekonominę kryptį.
Vis dėlto visuomenės nuomonė Švedijoje išlieka skeptiška. Apklausos rodo, kad tik apie trečdalis gyventojų palaiko euro įvedimą, o beveik pusė jam nepritaria. Dalis politinių jėgų euro klausimą laiko antraeiliu, teigdamos, kad šalis turėtų sutelkti dėmesį į socialinius ir ekonominius iššūkius.
Kitos valstybės taip pat laikosi atsargios pozicijos. Danija turi oficialią išimtį, leidžiančią jai neprisijungti prie euro zonos, todėl net ir atitikdama ekonominius kriterijus šalis neprivalo įvesti bendros valiutos. Ši išimtis buvo įtvirtinta dar Mastrichto sutarties laikotarpiu.
Čekija, Vengrija ir Rumunija teisiškai yra įsipareigojusios ateityje įsivesti eurą, tačiau kol kas nesiima konkrečių žingsnių. Šios šalys nedalyvauja valiutų kurso mechanizme ERM II, kuris yra būtina sąlyga stojant į euro zoną. Politiniai sprendimai dažnai atidedami dėl infliacijos, vidaus ekonominių rizikų ar visuomenės nepritarimo.
Šiuo metu eurą naudoja 21 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Nors euro zona toliau plečiasi, likusios šalys renkasi skirtingus kelius – vienos siekia išlaikyti pinigų politikos savarankiškumą, kitos svarsto, ar dabartinė geopolitinė aplinka nepakeitė euro naudos ir rizikos balanso.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautine žiniasklaida.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
