„Europa Nostra“ ir Europos investicijų banko institutas paskelbė 2025 m. 7 labiausiai nykstančių Europos paveldo objektų sąrašą. — 7 labiausiai nykstantys paveldo objektai 2025
Daugiau šia tema: Kultūros projektai, EUROPANOSTRA
Nuo jos pradžios 2013 m., „7 labiausiai nykstančių“ programa tapo svarbia pilietinės visuomenės iniciatyva, skirta Europos paveldui, kuriam gresia pavojus, išsaugoti. Ji veikia kaip katalizatorius, mobilizuojantis patirtį, stabdantis netinkamą plėtrą ir (arba) užtikrinantis reikiamą viešąją ir privačią paramą, įskaitant finansavimą. Kiekvienam į sąrašą įtrauktam objektui suteikiama EIB paveldo dotacija – 10 000 eurų – padedanti įgyvendinti sutartą veiklą, prisidėsiančią prie objekto išsaugojimo.
2025 m. 7 labiausiai nykstančių Europos paveldo objektų sąrašas:
- Arakelotso vienuolynas ir gyvenvietė, ARMĖNIJA
- Nyborgo pilis, DANIJA
- Monemvasijos pilis, GRAIKIJA
- Didžioji sinagoga Orloje, LENKIJA
- Generalštab modernistinis kompleksas Belgrade, SERBIJA
- Valhalos baseinas, Geteborgas, ŠVEDIJA
- Victoria Tower sodai, Londonas, JUNGTINĖ KARALYSTĖ
Pranešimas buvo paskelbtas internetiniame renginyje, kurį vedė „Europa Nostra“ viceprezidentas Guy Clausse ir EIB instituto vadovė bei direktorė Shiva Dustdar. Renginyje taip pat dalyvavo Europos Komisijos narys Glenn Micallef, atsakingas už kartų teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą. Atrinktų objektų nominantai ir atstovai pasidalijo savo įžvalgomis, o renginys pritraukė dalyvių iš visos Europos ir už jos ribų.
Šių metų sąrašą sudaro trys kultūros ir gamtos paveldo objektai – Nyborgo pilis, Monemvasijos pilis ir Victoria Tower sodai Londone – kuriems gresia invazinių naujų pastatų statybos ir netinkami plėtros projektai; du modernistiniai pastatai – Generalštab kompleksas Belgrade ir Valhalos baseinas Geteborge – kurie yra tiesiogiai grasinami nugriovimu; ir du religinio paveldo objektai – Arakelotso vienuolynas ir gyvenvietė bei Didžioji sinagoga Orloje – kuriems gresia nepriežiūra arba lėšų trūkumas.
7 objektai buvo atrinkti pagal jų paveldo reikšmę ir kultūrinę vertę, taip pat pagal rimtas grėsmes, su kuriomis jie susiduria. Labai svarbus privalumas buvo vietos bendruomenių įsitraukimas ir (arba) viešųjų ir privačių suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas saugoti šiuos objektus. Dar vienas kriterijus buvo kiekvieno objekto potencialas tapti darnaus socialinio ir ekonominio vystymosi varikliu.
„Europa Nostra“ valdyba atrinko 7 finalininkus iš 14 paminklų ir paveldo objektų, anksčiau pateiktų trumpajam sąrašui patariamosios tarybos. Objektų nominacijas „7 labiausiai nykstančių“ programai 2025 m. pateikė arba patvirtino „Europa Nostra“ nariai, taip pat Europos paveldo aljanso nariai.
Ekspertų komandos, atstovaujančios „Europa Nostra“ ir EIB institutui, kartu su organizacijomis ir asmenimis, kurie nominavo atrinktus 7 objektus, bei kitais partneriais dabar rinks informaciją, susitiks su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, kad įvertintų objektus ir parengtų techninę ataskaitą su rekomendacijomis veiksmams.
„Europa Nostra“ viceprezidentas Guy Clausse teigė: „Kartu su savo partneriais – tiek Europos, tiek nacionaliniais – mes suteiksime pilietinės visuomenės ir technines žinias, nustatysime galimus finansavimo šaltinius ir mobilizuosime savo platų tinklą, kad paremtume vietos pastangas išsaugoti šių metų 7 labiausiai nykstančius Europos paveldo objektus. Mūsų paveldas ir mūsų kultūra atlieka svarbų vaidmenį kuriant tvaresnes, įtraukesnes ir demokratiškesnes bendruomenes visame mūsų žemyne ir už jo ribų.“
Europos Komisijos narys Glenn Micallef teigė: „Kultūra praturtina mūsų gyvenimus, ir mūsų kolektyvinė atsakomybė yra tinkamai ja rūpintis. Kultūros paveldas yra pagrindas kuriant įtraukią, klestinčią ir tvarią ES ateitį. Jis liudija mūsų įvairovę, tapatybę, sukuria milijonus darbo vietų ir yra įkvėpimo šaltinis kultūros bei kūrybos sektoriams. Išskirdami labiausiai nykstančius Europos objektus ir paminklus, mes nustatome sritis, kuriose turime stiprinti pastangas, kad ateities kartos galėtų jais džiaugtis.“
Patekimas į „7 labiausiai nykstančių“ sąrašą veikia kaip veiksmų katalizatorius ir skatina mobilizuoti reikiamą viešąją ar privačią paramą. Galiausiai, įtraukimas į sąrašą padeda didinti informuotumą; taip pat stiprina europinės tapatybės jausmą ir priklausymo platesnei Europos bendruomenei suvokimą.