Europos kelionių komisijos (ETC) naujausia vartotojų ketinimų apžvalga rodo, kad daugiau nei keturi iš penkių europiečių (81%) planuoja keliauti šių metų birželio–lapkričio mėnesiais. Šis rodiklis yra keturiais procentiniais punktais aukštesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, o tai patvirtina, kad gyventojai teikia pirmenybę poilsiui, nepaisant ekonominio spaudimo ir geopolitinės įtampos.
Daugiau šia tema: Turizmas, European Travel Commission
Pietų ir Viduržemio jūros regiono Europa išlieka populiariausia kryptimi, pritraukiančia 61 procentą keliautojų. Populiariausių šalių sąrašo viršūnėje tradiciškai rikiuojasi Ispanija (14%), Italija (12%), Prancūzija (8%) bei Graikija (7%), kas rodo išliekantį didelį saulės ir paplūdimio atostogų, kultūros bei trumpų išvykų į miestus poreikį. Nors susidomėjimas pagrindiniais turistiniais centrais nežymiai išaugo iki 48 procentų, didžioji dalis europiečių (52%) teikia pirmenybę mažiau žinomoms ar atokesnėms vietovėms. Be to, 11 procentų respondentų nurodė, kad masinio turizmo vietų vengimas yra svarbus veiksnys, o 9 procentai įvardijo perpildymą kaip vieną pagrindinių savo nuogąstavimų.
Saugumas, finansai ir geopolitiniai veiksniai
Prieš pasirinkdami galutinę kelionės kryptį, europiečiai dabar vertina kur kas platesnį kriterijų spektrą. Saugumas išlieka pačiu svarbiausiu aspektu, kurį paminėjo 20 procentų keliautojų, toliau seka palankios oro sąlygos (15%) bei patrauklūs kainų pasiūlymai (14%). Finansiniai sumetimai vaidina centrinį vaidmenį – augančios kelionės sąnaudos (22%) ir asmeninė finansinė situacija (17%) išlieka didžiausiais gyventojų rūpesčiais. Nepaisant išaugusių degalų kainų ir spaudimo transporto biudžetui, skrydžiai lėktuvu išlieka pageidaujamu keliavimo būdu, kurį renkasi 53 procentai apklaustųjų.
Geopolitiniai įvykiai taip pat daro pastebimą įtaką sprendimams. Susirūpinimas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, palyginti su praėjusiais metais, padvigubėjo ir išaugo nuo 7 iki 14 procentų, tuo tarpu 11 procentų europiečių nerimauja dėl karo Ukrainoje įtakos. Kalbant apie sezoniškumą, vasaros laikotarpis toliau dominuoja planuose – net 86 procentai ketina keliauti tarp birželio ir rugsėjo mėnesių. Pastebima, kad ankstyva vasara tampa vis patrauklesnė, o kelionių birželio mėnesį paklausa per metus paaugo trimis procentiniais punktais. Labiausiai paplitęs vienam asmeniui numatomas biudžetas išlieka stabiliame 1 500–2 500 eurų rėžyje (29%).
Klimato krizių įtaka planavimui
Klimato apsaugos ir oro sąlygų aspektai tampa neatsiejama kelionių planavimo dalimi – daugiau nei trys ketvirtadaliai (76%) europiečių teigia, kad su klimatu susiję veiksniai keičia jų elgseną. Tarp tų, kurie koreguoja savo planus, 16 procentų aktyviai ieško krypčių su švelnesne temperatūra, o 15 procentų sąmoningai vengia vietovių, kurias gali nusiaubti ekstremalūs karščiai, arba prieš užsisakydami bilietus atidžiai tikrina ilgalaikes orų prognozes. Ateityje du iš trijų europiečių būtų pasirengę keisti savo kelionės planus reaguodami į klimato sukeltus sutrikimus ar oficialias saugumo rekomendacijas, kas pabrėžia augančią klimato atsparumo svarbą turizmo sektoriuje.
Europos kelionių komisijos prezidentas Miguel Sanz pabrėžė, kad europiečiai toliau labai vertina keliones, net ir esant sudėtingesnei pasaulinei aplinkai. Vietoj to, kad keliautų mažiau, jie keliauja apgalvočiau, kruopščiai pasverdami saugumo, prieinamumo ir klimato aspektus. Tokia stipri paklausa kartu su augančiu interesu atrasti paslėptus regionų perlus suteikia puikią galimybę turizmo kryptims diversifikuoti savo pasiūlą, skatinti lankytojus tyrinėti vietoves plačiau ir ištisus metus bei kurti aukštos kokybės patirtis, atitinkančias kintančius keliautojų lūkesčius.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
