Europos Komisija priėmė dvi specialias strategijas, skirtas ES saloms ir pakrančių bendruomenėms, kuriomis pirmą kartą nustatomas koordinuotas europinis požiūris į šias teritorijas. Šiomis iniciatyvomis siekiama atliepti specifinius poreikius ir spręsti unikalius iššūkius, su kuriais susiduria milijonai žemyno gyventojų. Komisija siūlo vientisą, holistinį požiūrį, apimantį ekonomiką, junglumą, energetiką, aplinką, demografiją ir saugumą, kad šių teritorijų problemos virstų ilgalaikiais privalumais.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Salų iššūkiai ir keturi ateities strategijos pīlarai
Naujosios priemonės bus orientuotos į 17 milijonų žmonių, gyvenančių daugiau nei 4 000 salų 16-oje ES valstybių narių, ir 95 milijonus gyventojų, įsikūrusių palei 70 000 kilometrų ilgio ES pakrantes. Dauguma salų susiduria su bendromis problemomis, tokiomis kaip geografinė izoliacija, ribotas susisiekimas, didelės transporto sąnaudos, priklausomybė nuo turizmo bei iškastinio kuro, vandens stygius ir gyventojų skaičiaus mažėjimas. Patvirtinta salų strategija yra suskirstyta į keturis pagrindinius pilarus: ekonominę plėtrą ir inovacijas, energetinį saugumą bei klimato atsparumą, bendruomenių stiprinimą ir pasirengimą krizėms. Valstybės narės raginamos į būsimus nacionalinius ir regioninius partnerystės planus įtraukti tikslines priemones, skirtas salų infrastruktūrai bei paslaugoms gerinti.
Savo ruožtu pakrančių bendruomenės yra labai svarbus ES turtas, turintis didelį tvarios mėlynosios ekonomikos potencialą, tačiau jos pirmosios susiduria su klimato kaitos padariniais, biologinės įvairovės nykimu bei jūrų tarša. Papildomą spaudimą joms daro netolygus turizmas, įperkamo būsto trūkumas ir sezoninis ekonominis aktyvumas, dėl kurio jaunimas emigruoja, o regionuose kyla ekonominis nestabilumas. Dėl šių priežasčių Komisija pabrėžia pritaikyto, vietos poreikius atitinkančio požiūrio svarbą, kuris padėtų subalansuoti ekonominį augimą ir aplinkos apsaugą.
Pakrančių gerovė ir nauji tvarumo įrankiai
Strategijoje dėl klestinčių pakrančių bendruomenių išskiriami trys prioritetai: skatinti konkurencingą mėlynąją ekonomiką, stiprinti atsparumą aplinkosaugos iššūkiams ir didinti vietovių patrauklumą gyventi bei dirbti. Tarp svarbiausių numatytų priemonių yra bendruomenių įgalinimas jūrų erdvės planavime per būsimą vandenynų aktą (Ocean Act), taip pat mėlynosios bioekonomikos klasterių rėmimas vietos lygmeniu. Taip pat planuojama sukurti sertifikavimo sistemą, skirtą „mėlynosios anglies“ kreditams, kas atvertų naujų pajamų šaltinių pakrančių gyventojams, teikiantiems aplinkosaugines paslaugas. Atsparumui klimato kaitai didinti bus pasitelktas rizikos vertinimas, investicijų žemėlapių sudarymas ir Europos investicijų banko parama.
Abi pristatytos strategijos papildo platesnę ES politiką, yra suderintos su 2025 metais paskelbtu Europos vandenynų paktu ir buvo parengtos po išsamių viešų konsultacijų su visuomene bei regionų atstovais. Pažymėtina, kad šie pasiūlymai neapima tolimiausių ES regionų, kuriems dėl jų ypatingo statuso vėliau šiais metais bus pristatyta atskira speciali strategija. Komisijos iniciatyvos leis integruoti specifinius salų bei pakrančių poreikius į būsimus ES politikos formavimo procesus ir užtikrins, kad nei viena bendruomenė nebūtų palikta nuošalyje.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimus.
