Europos Komisija oficialiai pasiūlė mobilizuoti 144 milijonus eurų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (EUSF), kad padėtų Ispanijai, Rumunijai ir Kiprui atsigauti po niokojančių su klimato kaita susijusių katastrofų 2025 metais. Ši finansinė parama dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą krizės metu palaikyti savo valstybes nares, užtikrinant, kad nukentėjusios bendruomenės gautų būtiną pagalbą infrastruktūros atstatymui.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Katastrofų padariniai valstybėse narėse ir paramos paskirstymas
Didžiausia paramos dalis, siekianti 120,4 milijono eurų, yra numatyta Ispanijai, kuri 2025 m. nukentėjo nuo užsitęsusios sausros, ekstremalių karščio bangų ir trijų didžiulių miškų gaisrų bangų. Pačių baisiausių gaisrų banga, prasidėjusi rugpjūčio 8 d., pareikalavo aštuonių gyvybių ir privertė vykdyti masines gyventojų evakuacijas. Skirti asignavimai bus panaudoti kritinės vandens, nuotekų, telekomunikacijų, švietimo bei transporto infrastruktūros atkūrimui, taip pat kultūros paveldo objektų restauravimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui.
Rumunijai siūloma skirti 14,3 milijono eurų po to, kai gegužės ir birželio mėnesiais Centriniame, Pietų Muntenijos ir Šiaurės Rytų regionuose kilo stiprūs potvyniai. Gausios liūtys padarė didelę žalą žinomai Praido druskos kasyklai, kai Korundo upės vanduo sugriovė hidrotechninę infrastruktūrą bei sukėlė masinius elektros tiekimo sutrikimus. Tuo tarpu Kiprui, nukentėjusiam nuo dviejų katastrofiškų liepos mėnesio gaisrų Limasolio ir Pafo regionuose, numatyta 9,2 milijono eurų parama; šios nelaimės metu sudegė beveik 900 privačių objektų, sutriko mokyklų bei gydymo įstaigų veikla, o dvi gyvybės užgeso.
Procedūrų eiga ir solidarumo fondo vaidmuo
Ispanija ir Kipras jau anksčiau gavo dalį lėšų avansiniais mokėjimais, kad galėtų pradėti pirmuosius būtiniausius gelbėjimo bei atstatymo darbus. Visgi, pilnam pasiūlytos sumos išmokėjimui dar reikės sulaukti oficialaus Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos patvirtinimo. Kai tik šalys bendraįstatymų leidėjos duos žalią šviesą, visos paramos lėšos kiekvienai valstybei bus pervestos vienu vieninteliu mokėjimu.
Nuo pat savo įkūrimo 2002 m., ES solidarumo fondas jau suteikė daugiau nei 10 milijardų eurų pagalbą sprendžiant 147 nelaimių padarinius visoje Europoje. Kadangi klimato kaita didina ekstremalių oro anomalijų dažnumą ir intensyvumą – o 2025 m. miškų gaisrų sezonas buvo pripažintas pačiu baisiausiu istorijoje – šis fondas išlieka gyvybiškai svarbiu ES kolektyvinio atsparumo įrankiu. Pažymėtina, kad šios lėšos yra administruojamos už įprastų ES biudžeto išlaidų ribų kaip specialiojo Solidarumo ir skubios pagalbos rezervo dalis.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
