Europos Sąjungos valstybių narių ministrai pasiuntė griežtą ir aiškų signalą Londonui, pareikšdami, kad Jungtinė Karalystė (JK) negaus jokio „specialaus režimo“ ar išskirtinių sąlygų derybose dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris inicijavo aktyvesnius diplomatinius žingsnius, siekdamas „perkrauti“ po „Brexit“ atšalusius santykius su Briuseliu ir palengvinti prekybos bei saugumo sąlygas. ES atstovai pabrėžė, kad nors bendrija yra atvira dialogui ir partnerystės stiprinimui, bet kokie nauji susitarimai privalės griežtai atitikti jau egzistuojančias taisykles, netaikant Londonui jokių išimčių, kurios galėtų pažeisti bendrosios rinkos vientisumą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Ši situacija labiau primena viešą pozicijų testavimą ir išankstinių „raudonųjų linijų“ nubrėžimą, o ne slaptas užkulisines derybas, kadangi abi pusės bando suprasti derybų ribas prieš prasidedant oficialiems teisiniams procesams.
Pozicijų testavimas ir Londono siekiai
JK vyriausybė, vadovaujama leiboristų, jau kurį laiką bando rasti būdų, kaip sušvelninti neigiamus „Brexit“ padarinius šalies ekonomikai, tačiau kartu siekia išlaikyti pagrindinius pažadus rinkėjams – negrįžti į ES bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Londonas viliasi pasiekti specifinių, sektorinių susitarimų, pavyzdžiui, dėl supaprastinto maisto produktų bei žemės ūkio prekių fitosanitarinio tikrinimo pasienyje arba dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Būtent šis selektyvus požiūris, tarptautinėje arenoje dažnai vadinamas „vyšnių rankiojimu“ (cherry-picking), kelia didžiausią nepasitenkinimą Briuselyje.
Europos ministrų reakcija rodo, kad ES nesileis į kompromisus, kurie leistų trečiajai šaliai naudotis narystės privalumais neprisiimant atitinkamų įsipareigojimų. Vieši pareiškimai apie tai, kad JK nebus taikomas joks specialus režimas, veikia kaip taktinė apsauga, skirta parodyti Londonui, kad derybų kaina bus aukšta. ES nori užsitikrinti, kad bet kokios nuolaidos prekybos srityje bus susietos su reikalavimais, kuriuos K. Starmerio vyriausybei politiškai sunku priimti, pavyzdžiui, su jaunimo mobilumo programos (Erasmus+) atkūrimu arba didesne Europos Teisingumo Teismo įtaka.
Viršūnių susitikimai ir saugumo dimensija
Nors prekybos klausimais ES išlieka griežta, gynybos ir saugumo srityje stebimas kur kas pozityvesnis nusiteikimas, kurį skatina bendros geopolitinės grėsmės Europoje. Tai patvirtina ir neseniai pasirašytas JK ir Lenkijos gynybos paktas, kuriuo siekiama stiprinti karinį bendradarbiavimą nepaisant augančių išorinių iššūkių. Briuselis supranta, kad JK išlieka viena stipriausių karinių jėgų žemyne, todėl glaudesnis saugumo aljansas yra naudingas abiem pusėms. Vis dėlto, Europos diplomatai pabrėžia, kad pažanga saugumo srityje nebus automatiškai konvertuojama į ekonomines nuolaidas prekyboje.
Artimiausiu metu tikėtina, kad abi pusės tęs neoficialius diplomatinius kontaktus ir ekspertų lygio konsultacijas, siekdamos apčiuopti sritis, kuriose kompromisas yra įmanomas be esminių sutarčių keitimo. Oficialios derybos dėl platesnio susitarimo peržiūrėjimo greičiausiai prasidės tik tuomet, kai Londonas pateiks visiškai suformuluotus, konkrečius ir teisiškai pagrįstus pasiūlymus, o ne tik politines deklaracijas apie norą draugauti. Iki to laiko viešas retorikos karas ir pozicijų demonstravimas išliks pagrindiniu komunikacijos įrankiu tarp Londono ir ES sostinių.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
