Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė du reikšmingus sprendimus, susijusius su konkurencijos teise skaitmeninėje rinkoje ir ES sankcijų įgyvendinimu. Teismas galutinai atmetė technologijų milžinės „Google“ apeliaciją ir patvirtino jai skirtą maždaug 4,1 milijardo eurų baudą bei išaiškino, kad draudimas transliuoti kanalo „Russia Today“ turinį galioja ir nemokamoms, savanoriškomis aukomis finansuojamoms interneto svetainėms.
Daugiau šia tema: ES teisė ir reguliavimas, CURIA
Bylos C-67/25 rėmuose Teismas nagrinėjo Vokietijos teismo prašymą dėl išaiškinimo baudžiamojoje byloje, kurioje trys asmenys kaltinami kelis kartus nemokamoje svetainėje platinę „RT – Russia Today Germany“ vaizdo įrašus. Vokietijos teismui kilus abejonių, ar šie asmenys gali būti laikomi „operatoriais“, jei jų veikla buvo finansuojama tik iš naudotojų aukų, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad ekonominės veiklos vykdymo faktas nėra reikšmingas. „Operatoriaus“ sąvoka apima bet kurį asmenį, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingą už draudžiamo turinio prieinamumą, nepriklausomai nuo pelno siekimo, transliacijos masto ar trukmės. Tik toks aiškinimas leidžia efektyviai užkirsti kelią Rusijos Federacijos propagandai ES.
Antimonopolinė byla prieš „Google“ ir „Alphabet“
Kitoje istorinėje byloje (C-738/22 P) Teisingumo Teismas nagrinėjo bendrovės „Google“ ir jos patronuojančios įmonės „Alphabet“ skundą dėl Europos Komisijos 2018 metais paskirtos nuobaudos. Komisija buvo nustačiusi, kad „Google“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, reikalaudama per išankstinio įdiegimo sutartis ir licencijavimo sąlygas reklamuoti savo paieškos variklį „Google Search“ bei „Chrome“ naršyklę įrenginiuose su „Android“ operacine sistema. Bendrasis Teismas vėliau iš dalies panaikino sprendimo dalį dėl pajamų pasidalijimo sutarčių ir patikslino baudą iki 4 125 000 000 eurų, kurią Teisingumo Teismas dabar paliko galioti nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas nepadarė teisės klaidų vertindamas antikonkurencinį sutarčių poveikį ir pagrįstai atsižvelgė į visą ekonominį kontekstą. Taip pat patvirtinta, kad skaitmeninėje rinkoje piktnaudžiavimo įrodymui nebūtina sistemingai atlikti hipotetinės analizės ar įrodyti gebėjimo išstumti tik vienodai efektyvius konkurentus. Teismas atmetė „Google“ pateiktus objektyvius pateisinimus dėl kovos su fragmentacija sutarčių, kurios realiai ribojo nesuderinamų „Android“ versijų komercines rinkas, ir patvirtino, kad visi likę pažeidimai buvo vieningos antikonkurencinės strategijos dalis.
Teisinė sprendimų galia ir nacionalinės procedūros
Abu priimti Teisingumo Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi visoms ES šalių narių teisminėms institucijoms, kuriose iškyla panašūs teisiniai klausimai. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas pats tiesiogiai nesprendžia nacionalinių ginčų esmės, o tik pateikia autoritatyvų ES teisės aktų išaiškinimą. Dabar Vokietijos teismas turės priimti galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje dėl Rusijos propagandinio kanalo retransliavimo, remdamasis gautomis griežtomis gairėmis.
„Google“ ir „Alphabet“ atveju Teisingumo Teismas visiškai pritarė Bendrojo Teismo teisei naudotis neribota jurisdikcija nustatant galutinės baudos dydį. Teismo vertinimu, visi procedūriniai principai, įskaitant įmonių teisę į gynybą, buvo visiškai išlaikyti, o pateikti motyvai yra pakankami. Šis sprendimas užbaigia ilgus metus trukusį teisminį ginčą dėl vieno didžiausių konkurencijos teisės pažeidimų Europos skaitmeninėje istorijoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
