ES remiamas SMART PROTEIN projektas demonstruoja, kaip mikrobinės biotechnologijos, regeneracinė žemdirbystė ir grybų fermentacija gali tapti pagrindu tvariai, žiedinei ir ateičiai atspariai baltymų gamybai.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Baltymai būtini kiekvienam žmogui – jie dalyvauja medžiagų apykaitoje, audinių atstatyme ir daugybėje organizmo procesų. Tačiau pasaulio populiacijai augant, o tradicinėms maisto gamybos sistemoms darant vis didesnį poveikį aplinkai, atsiranda skubi būtinybė ieškoti tvaresnių baltymų šaltinių. Šiuos iššūkius sprendžia ES finansuojamas SMART PROTEIN projektas, sukūręs visiškai naujos kartos baltymų alternatyvas.
Holobiomas: žemė, augalai, žmonės ir aplinka
SMART PROTEIN tyrėjai pasirinko holobiono – mikrobinės ekosistemos, sujungiančios dirvožemį, augalus, gyvūnus, žmones ir aplinką – koncepciją. Pasak projekto koordinatoriaus Emanuele Zannini (University College Cork, Airija), norint sukurti ateičiai atsparias baltymų tiekimo grandines, neužtenka vien tik ieškoti alternatyvių baltymų. Būtina suprasti, kaip mikrobinės bendruomenės sąveikauja su augalais ir kaip pagerinti maisto sistemos atsparumą pokyčiams.
Todėl viena svarbiausių projekto krypčių buvo regeneracinė žemdirbystė. Dirvožemio fermentų aktyvumas, mikrobinė įvairovė ir maisto medžiagų apytaka ženkliai pagerėjo taikant danginius pasėlius, sumažintą žemės dirbimą ir organines trąšas. Danginiai pasėliai padeda išvengti erozijos ir gerina dirvožemio struktūrą, mažesnis arimas mažina kuro sąnaudas ir išmetimus, o kompostas ir mikoriziniai grybai stiprina augalų atsparumą.
Naujos kartos baltymai iš valgomųjų grybų
Be regeneracinės žemdirbystės, SMART PROTEIN tyrėjai sukūrė ir biotechnologinę baltymų alternatyvą – valgomųjų grybų fermentacijos būdu pagamintą mikrobinę biomasę. Fermentacijai panaudota žiedinė žaliavų panaudojimo logika: grybai auginti ant makaronų likučių, duonos plutelių, alaus gamybos mielių ir kitų šalutinių produktų. Taip maisto pramonės atliekos virsta vertingu baltymų šaltiniu.
Šis metodas ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir sukuria naują, aplinkai draugišką baltymų gamybos būdą, kuris reikalauja gerokai mažiau žemės, vandens ir energijos nei tradicinė gyvulinės kilmės baltymų gamyba.
Klimato ir sveikatos revoliucija lėkštėje
Projekte pabrėžiama, kad mūsų dabartinė, daugiausia gyvulinės kilmės baltymais paremta mityba nėra tvari: ji sunaudoja didelį kiekį gamtos išteklių, sukelia dideles emisijas ir ne visada užtikrina subalansuotą mitybą. Todėl perėjimas prie augalinės ir mikrobinės kilmės baltymų yra ne tik aplinkosaugos, bet ir sveikatos klausimas.
Kaip pabrėžia Zannini, mikrobinė biotechnologija turi milžinišką potencialą, tačiau jai būtinos palankios politikos priemonės, aiškūs reglamentai ir investicijos į tyrimų infrastruktūrą, kad inovacijos galėtų būti sėkmingai perkeltos į rinką ir tapti mūsų kasdienės mitybos dalimi.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS informaciją.
