Pastaraisiais metais vis dažniau girdimas klausimas, kuris dar prieš dešimtmetį būtų skambėjęs beveik kaip erezija: ar JAV doleris gali prarasti savo pasaulinę hegemoniją?
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, tarifų karai, sankcijos ir geopolitinis chaosas šį klausimą iškėlė iš akademinių diskusijų į realios politikos darbotvarkę.
JAV doleris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo pagrindinė pasaulio atsiskaitymų, rezervų ir žaliavų kainodaros valiuta. Šiandien jis vis dar naudojamas daugiau nei 80 proc. tarptautinės prekybos. Tačiau tai nereiškia, kad pasitikėjimas juo yra toks pat tvirtas kaip anksčiau.
BRICS ieško alternatyvų
Ypač aktyviai dolerio dominavimą bando apeiti vadinamosios Globalių Pietų šalys, susibūrusios į BRICS bloką. Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika ir prie jų prisijungusios naujos narės vis dažniau tarpusavio prekyboje naudoja nacionalines valiutas – juanį, realą, rupiją ar dirhamą.
Simboliniu žingsniu tapo Afrikos bankų integracija į Kinijos tarpbankinę mokėjimų sistemą CIPS, leidžiančią vykdyti atsiskaitymus tiesiogiai juaniais, apeinant JAV dolerį ir Vakarų kontroliuojamą SWIFT sistemą. Tai nėra revoliucija, bet aiškus signalas: pasaulis nebenori būti visiškai priklausomas nuo vienos valiutos ir vienos valstybės politinės valios.
Kodėl šalys pavargsta nuo dolerio?
Ekspertai atkreipia dėmesį į vadinamąją „paslėptą dolerio kainą“. Kiekvienas sandoris doleriais reiškia papildomas konvertavimo išlaidas, priklausomybę nuo JAV pinigų politikos ir riziką tapti sankcijų taikiniu. Kai kurios šalys jau atvirai klausia: kodėl turime mokėti šią kainą?
Ne mažiau svarbus ir politinis faktorius. Trumpo administracijos neprognozuojamumas, didžiulė JAV skola ir dolerio pavertimas geopolitiniu ginklu paskatino daugelį valstybių ieškoti draudimo nuo galimų šokų. Augančios aukso kainos – dar vienas ženklas, kad centriniai bankai nori diversifikuoti riziką.
Bet ar doleris tikrai silpsta?
Nepaisant visų šių procesų, dauguma analitikų sutaria: JAV doleris artimiausiu metu niekur nedings. Nė viena kita valiuta šiuo metu neturi tokio masto, likvidumo ir pasitikėjimo, kuris reikalingas pasaulinei rezervinei valiutai. Net Kinijos juanis vis dar sudaro mažiau nei 10 proc. pasaulinės prekybos.
Svarbiausia – BRICS šalys nebūtinai siekia „nuversti“ dolerį. Jų tikslas labiau primena diversifikaciją, o ne revoliuciją. Jos nori turėti pasirinkimą, o ne gyventi sistemoje, kurioje viena valstybė turi neproporcingą įtaką visam pasauliui.
Lėtas, bet reikšmingas poslinkis
Kai kurie ekspertai dolerį vadina „sužeistu hegemonu“. Jis vis dar stiprus, bet jau nebe absoliutus. Tokia padėtis gali būti net pavojingesnė nei staigus žlugimas – lėtas pasitikėjimo erozijos procesas keičia tarptautinę tvarką beveik nepastebimai.
Ilgalaikėje perspektyvoje esminis lūžis galėtų įvykti tik tada, jei pasaulinėje naftos prekyboje dolerį pakeistų kita valiuta – vadinamasis „petrojuanis“. Kol kas tai tik teorija, tačiau Kinijos prekyba su Iranu ir Rusija rodo, kad net ir tokie scenarijai nebėra visiškai neįsivaizduojami.
Ką tai reiškia pasauliui?
Atsakymas paprastas ir kartu sudėtingas: pasaulis po truputį tampa daugiavaliutis. JAV doleris išlieka pagrindine atrama, bet vis daugiau valstybių stato papildomas kolonas, ant kurių remiasi jų ekonominis saugumas.
Tai nėra dolerio pabaigos pradžia. Tačiau tai – aiškus ženklas, kad vienpolės finansinės tvarkos era pamažu baigiasi, o naujoji – dar tik formuojasi.
