Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris perspėja: Europa gyvena pavojingoje saviapgaulėje. Karas Ukrainoje, katastrofiška padėtis Artimuosiuose Rytuose ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus žymi naują geopolitinę realybę, kurioje senos taisyklės nebegalioja.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vakarai praranda moralinę ir politinę įtaką, o Europa privalo pagaliau prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
Izraelis nelaimi karo – jis pralaimi pasaulio nuomonę
Pasak Fischerio, Izraelis Gazoje nelaimi strateginio karo, net jei karinėmis priemonėmis silpnina „Hamas“. Didžiausias pralaimėjimas vyksta tarptautinės nuomonės lauke. „Izraelis pralaimėjo nuomonių karą – kovą dėl legitimumo gintis ir užtikrinti savo saugumą“, – sako Fischeris. Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiojo prokuroro sprendimas siekti arešto orderių Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu ir gynybos ministrui Yoavui Gallantui, Fischerio nuomone, yra klaidingas ir pavojingas precedentas. „Demokratiškai išrinktas Izraelio premjeras negali būti lyginamas su teroristinės organizacijos „Hamas“ vadais“, – pabrėžia jis. Vokietija, anot Fischerio, jokiu atveju neturėtų vykdyti tokio arešto orderio – tai prieštarautų tiek istorinei atsakomybei, tiek politinei logikai.
Palestinos pripažinimas dabar – klaida
Pastaruoju metu kai kurios Europos valstybės paskelbė apie ketinimus pripažinti Palestiną kaip valstybę. Fischeris šį žingsnį vertina kritiškai. „Valstybės pripažinimas yra sudėtingas procesas. Reikia realios valdžios, atsakomybės ir gebėjimo priimti sprendimus. Šiuo metu to nėra“, – teigia jis. Jo manymu, simboliniai politiniai gestai ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau destabilizuoti situaciją, sustiprindami radikalias jėgas abiejose pusėse.
Hamas laimėjo tai, ko siekė: smogė Izraelio saugumo mitui
Fischeris pripažįsta, kad „Hamas“ spalio 7-osios teroro išpuoliu pasiekė vieną iš savo pagrindinių tikslų – sudrebino esminį Izraelio valstybės pažadą. „Izraelis buvo suvokiamas kaip galutinis saugumo garantas žydams visame pasaulyje. Šis mitas buvo sužeistas“, – sako jis. Tai, pasak buvusio ministro, palietė giliausią istorinę traumą – nuo pogromų iki Holokausto. Tuo pačiu „Hamas“ sumokėjo ir savo civilių gyventojų krauju.
Europa turi liautis gyventi po JAV saugumo skėčiu
Didžiausia Fischerio kritika skirta Europai – ypač Vokietijai. Jo teigimu, žemynas dešimtmečiais sąmoningai atsisakė strateginio mąstymo ir visą saugumą „perdavė amerikiečiams – net ir psichologiškai“. „Tai buvo patogu. Bet dabar už tai mokame kainą“, – sako jis. Net jei JAV prezidentu liktų Joe Bidenas, Amerika tęstų posūkį į Aziją. O Donaldo Trumpo sugrįžimas gali reikšti dar spartesnį JAV atsitraukimą iš Europos saugumo architektūros.
Gynybos išlaidos – ne pasirinkimas, o būtinybė
Fischeris aiškiai pasisako už ženklų gynybos finansavimo didinimą. Jo teigimu, 2 proc. BVP tikslas yra nepakankamas ir tapo politiniu fetišu. „Willy Brandto laikais Vokietija skyrė 3,5 proc. BVP gynybai. Prie to mes ir grįšime“, – tvirtina jis. Tai reikš skausmingas politines diskusijas senstančioje visuomenėje, tačiau alternatyvos nėra.
Privalomoji karo tarnyba – visiems
Vienas kontroversiškiausių Fischerio teiginių – raginimas atkurti visuotinę karo prievolę. „Be jos neišsiversime. Ir jei ją rimtai įgyvendinsime, ji turi galioti tiek vyrams, tiek moterims“, – sako jis. Pasak Fischerio, kancleris Olafas Scholzas turi politinių gebėjimų priimti ir nepopuliarius sprendimus – jei tik ryšis.
Ukraina – egzistencinis Europos interesas
Fischeris kategoriškas: Ukrainos karas nėra tik regioninis konfliktas. „Putino ambicijos nesibaigs Ukraina“, – perspėja jis. Europa privalo remti Ukrainą ne iš moralinio solidarumo, o iš savisaugos instinkto. Bet tam reikia ne tik ginklų, bet ir aiškios strateginės laikysenos.
Pasaulis juda į autoritarinių blokų erą
Buvęs ministras įžvelgia naujos pasaulio tvarkos formavimąsi: Kinijos ir Rusijos autoritarinį bloką, stiprėjantį Globalųjį Pietus ir silpnėjančią Vakarų įtaką. „Mes gyvename lūžio taške. Galime arba susitelkti ir veikti, arba būti stumdomi kitų“, – apibendrina Fischeris.
Europa turi pasirinkti: drąsa arba nykimas
Jo žinia aiški ir nemaloni: vilkinimo laikas baigėsi. „Viltį galime susikurti tik ryžtingais veiksmais. Turime pagaliau atpažinti laiko ženklus, teisingai save pozicionuoti ir veikti drąsiai.“
