Jungtinė Karalystė kartu su devyniomis Europos valstybėmis susitarė kurti bendras jūrų pajėgas, kurios turėtų sustiprinti saugumą šiauriniuose regionuose ir atgrasyti galimas Rusijos grėsmes. Ši iniciatyva laikoma svarbiu žingsniu stiprinant Europos gynybinį bendradarbiavimą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kokios šalys dalyvaus
Naujojoje iniciatyvoje, be Jungtinės Karalystės, dalyvaus tokios šalys kaip Norvegija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Šios valstybės turi tiesioginį ar netiesioginį ryšį su Šiaurės jūra ir Baltijos regionu, kuris laikomas strategiškai svarbiu NATO rytiniam flangui.
Dėmesys „atvirai jūrų sienai“
Karališkojo laivyno vadovas generolas seras Gwynas Jenkinsas pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas vadinamajai „atvirai jūrų sienai“ šiaurėje.
Tai reiškia dideles jūrines erdves nuo Arkties regiono iki Šiaurės Atlanto, kuriose Rusijos karinis aktyvumas pastaraisiais metais išaugo – ypač povandeninių laivų ir infrastruktūros stebėjimo srityse.
Kodėl JAV nedalyvauja
Nors iniciatyva glaudžiai susijusi su NATO, Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai joje nedalyvauja.
Tai sąmoningas sprendimas – projektas kuriamas kaip europinis papildymas NATO struktūroms, siekiant stiprinti regioninį savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo JAV karinių pajėgų.
Ekspertai pažymi, kad tokie žingsniai rodo augantį Europos siekį prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Papildymas, o ne alternatyva NATO
Planuojama, kad naujosios pajėgos veiks kaip lankstesnis ir greitesnis reagavimo mechanizmas, papildantis NATO operacijas.
Jos galėtų būti naudojamos patruliavimui, infrastruktūros apsaugai, jūrinių kabelių stebėjimui ir reagavimui į incidentus jūroje.
Platesnis geopolitinis kontekstas
Nors pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas į konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir įtampą Hormuzo sąsiauryje, Europos saugumo strategijoje Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme.
Pastaraisiais metais fiksuojamas dažnesnis Rusijos karinių laivų ir povandeninių pajėgų aktyvumas netoli Europos infrastruktūros, įskaitant dujotiekius ir povandeninius kabelius.
Stiprėjantis Europos gynybinis bendradarbiavimas
Ši iniciatyva atspindi platesnę tendenciją – Europos valstybės vis aktyviau investuoja į bendras gynybos priemones.
Didėjantis bendradarbiavimas jūroje laikomas būtinu siekiant apsaugoti prekybos kelius, energetinę infrastruktūrą ir užtikrinti stabilumą regione.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
