Naujas Europos centrinio banko tyrimas rodo, kad bankai dažnai taiko vadinamąją „kryžminę prekybą“ – strategiją, kai jie siūlo patrauklesnes indėlių palūkanas, siekdami pritraukti klientus kitiems finansiniams produktams. Tai keičia pinigų politikos poveikį ekonomikai.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Kas yra kryžminė prekyba bankuose?
Kryžminė prekyba – tai strategija, kai bankai pritraukia naujus klientus ar išlaiko esamus siūlydami geresnes indėlių palūkanas, tikėdamiesi vėliau jiems parduoti kitus produktus – pavyzdžiui, būsto paskolas ar draudimą. Tokiu būdu bankai kartais sutinka laikinai sumažinti pelną iš indėlių, nes siekia ilgalaikės naudos iš klientų lojalumo.
Kaip tai susiję su pinigų politika?
Tyrimas rodo, kad bankai, labiau orientuoti į kryžminę prekybą, lėčiau reaguoja į ECB sprendimus dėl palūkanų normų. Kai ECB didina bazines palūkanas, šie bankai ne visada atitinkamai didina indėlių palūkanas, nes mažesnis klientų praradimo pavojus leidžia išlaikyti didesnį skirtumą tarp gaunamų ir mokamų palūkanų.
Kita vertus, kai bazinės palūkanos mažinamos, šie bankai dažnai palaiko aukštesnes indėlių normas, kad pritrauktų daugiau klientų. Tai reiškia, kad tokie bankai veikia kaip „amortizatorius“, švelninantis pinigų politikos pokyčių poveikį klientams.
Norvegijos duomenys atskleidė dėsningumus
Autoriai analizavo Norvegijos bankų ir namų ūkių duomenis nuo 2004 iki 2018 metų, apimančius visas banko-kliento sąsajas. Paaiškėjo, kad jaunesni indėlininkai ar šeimos, kurios greičiausiai ims būsto paskolą, gauna geresnes indėlių sąlygas nei vyresni ar mažiau aktyvūs klientai.
Tai rodo, kad bankai taiko individualizuotą strategiją – investuoja į potencialiai pelningus santykius, kuriuos vėliau gali išplėsti per kitus finansinius produktus.
Kryžminės prekybos įtaka euro zonos bankams
ECB duomenys rodo, kad tokia praktika būdinga ne tik Skandinavijos šalims, bet ir visai euro zonai. Bankai, kurie atsižvelgia į kryžminės prekybos potencialą, dažniausiai moka didesnes palūkanas už indėlius ir taiko šiek tiek didesnes paskolų palūkanas – tai padeda kompensuoti klientų pritraukimo sąnaudas.
Šis modelis sustiprina pinigų politikos poveikį paskolų ir indėlių apimčiai: nors indėlių palūkanos keičiasi lėčiau, paskolų augimas tampa jautresnis pinigų politikos sprendimams.
Kodėl tai svarbu ekonomikai?
Tyrimo išvados rodo, kad pinigų politikos poveikis gali skirtis priklausomai nuo bankų verslo modelio ir klientų profilio. Regionuose, kur bankai aktyviau taiko kryžminę prekybą, ECB sprendimai dėl palūkanų normų daro stipresnį poveikį paskolų ir indėlių dinamikai. Tai reiškia, kad pinigų politika gali veikti nevienodai skirtingose šalyse ar net regionuose.
Išvados: klientų santykiai keičia pinigų politiką
ECB ekonomistai daro išvadą, kad šiuolaikinėje bankininkystėje klientų santykiai yra ne mažiau svarbūs nei palūkanų normos. Kryžminė prekyba leidžia bankams išlaikyti klientus ir uždirbti daugiau ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau tuo pačiu ji keičia pinigų politikos poveikio mechanizmą.
Todėl pinigų politikos formuotojams vis svarbiau suprasti ne tik finansinius rodiklius, bet ir tai, kaip bankai bendrauja su savo klientais bei kaip jie prisitaiko prie ekonominių pokyčių.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos centrinio banko informaciją.*
