Europos Komisija paskelbė klausimų ir atsakymų dokumentą apie platų priemonių paketą, skirtą gilinti ir plėsti Europos Sąjungos ir Šveicarijos santykius, apimantį laisvo asmenų judėjimo, finansinio įnašo, transporto, energetikos ir maisto saugos sritis.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Ar naujasis Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo leis Šveicarijai nustatyti laisvo judėjimo apribojimą?
Šveicarija taikys dabartinę ir būsimą Sąjungos teisę dėl laisvo asmenų judėjimo ir darbuotojų komandiravimo, todėl jai bus taikomos tos pačios taisyklės kaip ir valstybėms narėms. Šveicarija neturės galimybės apriboti laisvo judėjimo. Galiojanti apsaugos sąlyga buvo sukonkretinta ir suformuluota bendro proceso metu.
Susitarime numatytos ES taisyklių taikymo išimtys klausimais, kurie Šveicarijai yra ypač jautrūs. Tai apima nuolatinio gyventojo leidimo suteikimą po penkerių metų gyvenimo Šveicarijoje (tai bus taikoma tik ekonomiškai aktyviems asmenims ir jų šeimos nariams) ir išsiuntimą iš šalies, kai išlaikoma dabartinė tvarka. Kalbant apie studentus, galiojanti išimtis buvo iš dalies pakeista, kad ES ir Šveicarijos studentams būtų taikomos vienodos sąlygos dėl studijų mokesčių ir paramos mechanizmų universitetuose, kurie daugiausia finansuojami valstybės.
KOKS YRA SUSITARIMAS DĖL MOKESČIŲ ES STUDIJOMS, STUDIJUSIOMS ŠVEICARIJOJE UNIVERSITETUOSE?
Šveicarija taikys vienodas sąlygas ES ir Šveicarijos studentams studijų mokesčių ir visų kitų su studijomis didžiojoje daugumoje valstybinių universitetų susijusių mokesčių ar rinkliavų atžvilgiu. Dabartinis ES studentų galimybės studijuoti šiuose universitetuose išliko nepakitusios.
Ar Susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo bus numatyta apsaugos sąlyga Šveicarijai? Kaip tai veiktų?
Susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo jau numatyta apsaugos sąlyga, kuri bus sukonkretinta ir suformuluota.
Jungtinis komitetas pirmiausia turės rasti tinkamą bendrą sprendimą, kaip pašalinti įtariamus rimtus ekonominius sunkumus, kilusius dėl Susitarimo taikymo. Jei Jungtinis komitetas neranda sprendimo, šalis, teigianti, kad dėl Susitarimo taikymo kilo rimtų ekonominių sunkumų, gali perduoti šį klausimą spręsti arbitražo teismui.
Tuomet arbitražo teismas turės nuspręsti, ar sąlygos yra įvykdytos, ir, jei sutinka, leisti imtis priemonių. Tokios apsaugos priemonės gali būti taikomos gavus kitos šalies arba arbitražo teismo sutikimą.
Jei viena šalis imasi priemonių rimtoms ekonominėms problemoms spręsti, kita šalis gali imtis priemonių pagal Susitarimą, kad atkurtų teisių ir pareigų pusiausvyrą.
KOKS BUS EUROPOS TEISINGUMO TEISMO VAIDMUO?
Arbitražo teismas spręs šalių ginčus dėl bet kurio susitarimo, reglamentuojančio Šveicarijos patekimą į vidaus rinką. Tačiau jei norint priimti sprendimą reikia išspręsti Sąjungos teisės klausimą, arbitražo teismas privalo pateikti tą klausimą Europos Teisingumo Teismui, kurio sprendimas bus privalomas arbitražo teismui.
Be to, visiems šiems susitarimams bus taikoma Europos Teisingumo Teismo praktika, neatsižvelgiant į tai, ar ji buvo priimta prieš įsigaliojant paketui, ar po jo.
Kas buvo sutarta dėl Šveicarijos indėlio mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus? Kaip bus apskaičiuojamas indėlis? Ar yra kokia nors metodika?
Sukurtas nuolatinis mechanizmas, pagal kurį Šveicarija reguliariai ir sąžiningai finansiškai prisideda prie sanglaudos ES viduje. Finansinio mechanizmo dydis atspindės ES ir Šveicarijos partnerystės ir bendradarbiavimo lygį.
Susitarime yra nuostatų, užtikrinančių, kad Šveicarijos įnašas nebūtų deficito ir kad jis papildytų ES sanglaudos pastangas. Jame taip pat numatytos veiksmingos priemonės, jei viena iš šalių pažeistų Susitarimą (pvz., ginčų sprendimas, galimybė imtis kompensacinių priemonių pagal šį ir kitus susitarimus, kurie yra plataus ES ir Šveicarijos susitarimų paketo dalis).
Susitarime taip pat nustatyta pirmojo Šveicarijos finansinio įnašo suma ir kitos taisyklės. Nuo paketo įsigaliojimo iki 2036 m. bus mokama 375 mln. EUR metinė įmoka. Be to, nuo 2024 m. pabaigos bus mokama beveik 140 EUR metinė įmoka. Todėl pirmasis Šveicarijos finansinis įnašas apims pirmąjį reguliarų įnašą už tą laikotarpį, taip pat vienkartinį papildomą finansinį įsipareigojimą, apimantį laikotarpį nuo 2024 m. pabaigos iki 2029 m. pabaigos. Galiausiai, susitarime yra taisyklės, kaip turėtų būti nustatomas vėlesnis Šveicarijos įnašas. Jis būtų grindžiamas ankstesniu reguliariu finansiniu įnašu, tačiau būtų koreguojamas atsižvelgiant į ribotą veiksnių rinkinį.
KAM BUS PANAUDOTAS ŠVEICARIJOS FINANSINIS ĮNAŠAS?
Šveicarijos finansinis įnašas daugiausia skatins sanglaudą ES viduje. Jis apims paramą įvairiems projektams, skirtiems mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ES. Tokie projektai galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su profesiniu mokymu, žaliąja transformacija, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, parama sveikatos priežiūros sistemoms arba MVĮ finansavimu, laikantis atitinkamų valstybių narių ir Šveicarijos dvišaliuose susitarimuose nustatytų prioritetų. Nedidelė Šveicarijos finansinio įnašo dalis taip pat bus panaudota kitiems bendriems ES ir Šveicarijos iššūkiams spręsti, pvz., su migracija susijusioms priemonėms remti valstybėse narėse, kurioms migracijos srautai daro ypač didelį poveikį.
AR ŠVEICARIJA JAU DABAR DALYVAUJA PRIE SĄJUNGOS PROGRAMŲ?
Laikinai taikytas Susitarimas dėl Šveicarijos dalyvavimo Sąjungos programose, kuris jau buvo pasirašytas 2025 m. lapkričio 10 d., sudarė sąlygas pradėti Šveicarijos asociaciją su programomis „Europos horizontas“, „Skaitmeninė Europa“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programomis. Asociacija baigsis, jei paketas nebus ratifikuotas iki 2028 m. pabaigos.
Be to, Šveicarija pradėjo dalyvauti Branduolių sintezės energetikos (F4E) / ITER programoje 2026 m. sausio mėn., o programoje „Erasmus+“ numatyta pradėti nuo 2027 m.
KAS NUMATYTA VALSTYBĖS PAGALBOS NUOSTATOSE?
Valstybės pagalbos nuostatos bus taikomos oro transporto, sausumos transporto ir elektros energijos susitarimams.
Bet kokiai Šveicarijos teikiamai pagalbai šių susitarimų taikymo srityse bus taikomos tos pačios valstybės pagalbos suderinamumo taisyklės, kaip ir ES. Šveicarija sukurs valstybės pagalbos kontrolės sistemą, užtikrinančią lygiavertį priežiūros ir vykdymo užtikrinimo lygį, kaip ir ES sistemoje, be kita ko, pasitelkiant nepriklausomą priežiūros instituciją. Kurdamos savo valstybės pagalbos kontrolės sistemą, Šveicarijos valdžios institucijos turės užtikrinti lygiavertiškumą ES valstybės pagalbos antrinės teisės aktams ir tinkamai atsižvelgti į atitinkamas Komisijos gaires, komunikatus ir sprendimų priėmimo praktiką.
KOKIE YRA POKYČIAI TRANSPORTO SRITYJE?
Sausumos transporto susitarimu patvirtinama ES geležinkelių operatorių teisė teikti tarptautines paslaugas Šveicarijoje, įskaitant galimybę įlaipinti ir išlaipinti keleivius Šveicarijoje tarptautiniais maršrutais. Tai reiškia, kad tarptautinis traukinys, kurį eksploatuoja ES bendrovė, pavyzdžiui, važiuojantis iš Paryžiaus į Ciurichą, gali įlaipinti keleivius Bazelyje ir išlaipinti juos Ciuriche. Susitarime numatyta keletas ES taisyklių išimčių, visų pirma dėl Šveicarijos intervalinio tvarkaraščio. Susitarime taip pat nustatomas riboto Šveicarijos dalyvavimo Europos Sąjungos geležinkelių agentūroje pagrindas.
Pagal Aviacijos susitarimą Šveicarijos oro vežėjai įgis teisę skristi valstybės narės teritorijoje (pvz., iš Berlyno į Miuncheną), o ES oro vežėjai – Šveicarijos teritorijoje.
Galiausiai, susitarimuose dėl oro transporto ir sausumos transporto yra įtrauktos institucinės ir valstybės pagalbos nuostatos, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES ir Šveicarijos operatoriams šių susitarimų taikymo srityse.
AR Į PAKETĄ ĮTRAUKTAS ABIPUSIŠKO PRIPAŽINIMO SUSITARIMO (APS) IR JO PRIEDO ATNAUJINIMAS?
Komisija ir Šveicarija atnaujins APS priedą, kuris bus atnaujinto Abipusio pripažinimo susitarimo dalis. Priede visų pirma nurodomos dvidešimčiai produktų sektorių taikomos konkrečiam sektoriui skirtos taisyklės. Jame taip pat pateikiamos nuostatos dėl abipusio sertifikatų, patvirtinančių, kad produktai atitinka atitinkamus reikalavimus, kylančius iš tokių konkrečiam sektoriui skirtų taisyklių, pripažinimo.
Atnaujintas susitarimas kartu su jo priedu įsigalios kartu su likusia dokumentų rinkinio dalimi, kai abi šalys užbaigs ratifikavimo procedūras.
KOKIE YRA ELEKTROS ENERGIJOS SUTARTIES PRIVALUMAI?
ES ir Šveicarija jau beveik 20 metų siekia sudaryti susitarimą dėl elektros energijos. Šiuo susitarimu Šveicarija į savo teisinę sistemą integruos ES teisės aktus, kuriais remiama vidaus elektros energijos rinka, ir taip įgis prieigą prie šios rinkos.
Be to, kad susitarimas suteiks teisinį tikrumą ES ir Šveicarijos elektros energijos sektoriaus subjektams dėl kiekvienoje jurisdikcijoje taikomų taisyklių, jis taip pat užtikrins didesnį elektros tinklo stabilumą, elektros energijos tiekimo saugumą tiek ES, tiek Šveicarijoje ir veiksmingesnes prekybos sąlygas, taip maksimaliai padidinant socialinę gerovę. Žiemos rezervams taikomos išsamios nuostatos, atspindinčios Šveicarijos ypatumus.
Galiausiai, šis susitarimas taip pat prisidės prie visiškai dekarbonizuotos elektros energijos sistemos sukūrimo ir taip sudarys sąlygas ES iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį.
KOKIE BENDROS MAISTO SAUGOS ERDVĖS PRIVALUMAI?
Bėgant metams, ES ir Šveicarijos teisės aktai dėl gyvūnų ligų kontrolės pamažu supanašėjo.
Sukūrus bendrą maisto saugos erdvę, ES ir Šveicarija gilins ir plės savo bendradarbiavimą, pakeisdamos daugybę taisyklių rinkinių, kurie šiuo metu reglamentuoja jų dvišalius žemės ūkio maisto produktų srautus, vienu taisyklių rinkiniu ir integruota kontrolės sistema, apimančia visą maisto grandinę. Tai visų pirma apims maisto ir pašarų saugą, augalų sveikatą ir augalų apsaugos produktus bei gyvūnų sveikatą ir gerovę.
Gyvūnai, augalai, maistas ir pašarai tarp ES ir Šveicarijos cirkuliuos pagal tas pačias taisykles kaip ir valstybėse narėse. Siuntoms iš trečiųjų šalių atvykus į Šveicariją, bus taikomi tokie patys sanitariniai ir fitosanitariniai patikrinimai kaip ir į bet kurią kitą valstybę narę. Tai reiškia, kad Ženevos ar Ciuricho oro uoste, Diunkerko uoste ar Schipholio oro uoste importuojamam maistui, pašarams, augalams ar gyvūnams bus taikomi tie patys patikrinimai.
ES ir Šveicarijos vartotojai bus ramūs, kad abiejose pusėse bet kuriuo metu vienu metu taikomi tie patys aukšti maisto, pašarų ir kitų su maisto grandine susijusių produktų standartai. Maisto ir pašarų gamintojai bei įmonės ES ir Šveicarijoje gaus naudos iš aiškesnių ir skaidresnių taisyklių, kurios leis sklandžiau ir lengviau vykdyti mainus.
Ar bendra maisto saugos erdvė reiškia, kad Šveicarija atsisakys griežtesnių standartų, susijusių su genetiškai modifikuotais organizmais ir gyvūnų gerove?
Ribotose srityse Šveicarija taikys standartus, kurie skiriasi nuo ES standartų. Tai ypač pasakytina apie genetiškai modifikuotus organizmus ir gyvūnų gerovę.
Šie griežtesni Šveicarijos standartai neturėtų neigiamai paveikti ES eksporto į Šveicariją. Abi šalys konsultuosis tarpusavyje dėl svarbių pokyčių šiose srityse.
Ar paketas paveiks ES ir Šveicarijos žemės ūkio susitarime nustatytas tarifų ir kvotų nuolaidas?
Taip nebus. Susitarimų paketas neturi įtakos atitinkamoms ES ir Šveicarijos tarifų ir kvotų nuolaidoms, nurodytoms Susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 1, 2 ir 3 prieduose. To susitarimo pakeitimai apsiriboja jo ginčų sprendimo mechanizmo modernizavimu, siekiant jį suderinti su dabartine ES ir Šveicarijos prekybos politikos praktika.
Ar bendra maisto saugos erdvė padės suderinti ES ir Šveicarijos žemės ūkio politiką?
To nebus. Bendra maisto saugos erdvė nereglamentuoja, kaip ES ir Šveicarija turėtų organizuoti savo žemės ūkio rinkas. Kiekviena šalis toliau savarankiškai plėtos savo žemės ūkio politiką. Galiojančios Sutarties dėl prekybos žemės ūkio produktais taisyklės, susijusios su vynų, spiritinių gėrimų ir geografinių nuorodų apsauga, taip pat su ekologiniu ūkininkavimu, nebus dinamiškai derinamos.
KOKIE TOLIAU RATIFIKAVIMO PROCESO ŽINGSNIAI?
ES Taryba kreipsis į Europos Parlamentą dėl jo pritarimo. Europos Parlamentas jau rengia savo ataskaitą. Kai Parlamentas duos pritarimą, Taryba nuspręs dėl paketo sudarymo, kad jis įsigaliotų.
Šveicarijoje Federalinė Taryba pateiks visą paketą Šveicarijos parlamentui ratifikuoti. Kai parlamentinis procesas bus baigtas, paketas bus pateiktas viešam balsavimui. Balsavimo datą ir tvarką nustatys parlamentas.
O KĄ BŪTŲ, JEI ŠVEICARIJOS ŽMONĖS NESUTIKTŲ RATIFIKUOTI?
Nesugebėjimas ratifikuoti paketo gerokai susilpnintų santykius. Laikinas susitarimo dėl Sąjungos programų taikymas būtų nutrauktas, kartu užbaigiant asociaciją su tokiomis programomis kaip „Europos horizontas“ ar „Erasmus+“. Be dinamiško suderinimo bendradarbiavimas pagal galiojančius susitarimus palaipsniui silpnėtų, nes ES teisės aktai toliau kinta. Naujųjų susitarimų nauda nebūtų juntama. Tai pakenktų abiejų šalių ekonomikoms.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
