Naujas tyrimas atskleidžia, kad staigus visuomenės susiskaldymo augimas gali būti susijęs su tuo, kaip 2008–2010 m. pasikeitė žmonių socialiniai ryšiai dėl skaitmeninės komunikacijos ir socialinių tinklų plėtros.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Staigus poliarizacijos šuolis
Tyrimą atliko Vienos medicinos universiteto mokslininkai, siekdami suprasti, kodėl pastaraisiais metais politinė ir socialinė poliarizacija tapo tokia ryški. Jų analizė parodė, kad būtent laikotarpis tarp 2008 ir 2010 m. žymi dramatišką pokytį visuomenės elgsenoje.
Šis laikotarpis sutapo su išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ir naujų skaitmeninės komunikacijos platformų iškilimu, pakeitusiu žmonių socializacijos būdus.
Daugiau draugų – daugiau konfliktų?
Ilgą laiką sociologiniai tyrimai rodė, kad žmonės paprastai turi vos kelis artimus draugus — maždaug du. Tačiau apie 2008 m. šis skaičius staiga išaugo iki keturių ar penkių.
Mokslininkų nuostabai, didesnis socialinis ryšys nesuartino visuomenės — atvirkščiai, jis ją dar labiau suskaldė. Kai žmonės dažniau susiduria su skirtingomis nuomonėmis, konfliktų tikimybė didėja, o tai skatina poliarizaciją.
Skaitmeninė visuomenė ir „burbulų“ efektas
Tyrėjų vertinimu, poliarizacija nėra nauja visuomenės dinamika, tačiau dabar ji tapo gilesnė ir labiau įsišaknijusi. Skaitmeninės komunikacijos priemonės žmones paskatino burtis į mažesnes, labiau uždaras grupes, kurios turi labai priešingus požiūrius.
Tarp šių grupių beveik nebeliko „tiltų“. Net jei ryšiai egzistuoja, jie dažniausiai būna neigiami ar konfrontaciniai — tokia būsena vadinama fragmentacija.
Milžiniški duomenys – aiškūs dėsningumai
Tyrime analizuota daugiau kaip 27 000 apklausų iš Pew Research Center Jungtinėse Valstijose ir 30 Europos bei JAV draugysčių tinklus tyrusių apklausų, kuriose dalyvavo daugiau nei 57 000 respondentų.
Be to, papildomas galvos skausmas visuomenei tenka politinei komunikacijai — tyrimas, išnagrinėjęs per 8 700 politinių partijų „Facebook“ įrašų iš 13 ES valstybių, parodė, kad populistinės partijos sąmoningai renkasi prieštaringas temas ir tokiu būdu didina susiskaldymą.
Kaip sumažinti susiskaldymą?
Mokslininkai pabrėžia, kad aktyvus įsitraukimas į įvairias nuomones ir tolerancijos stiprinimas yra būtini norint sumažinti fragmentaciją. Visuomenės sanglauda nėra savaime suprantama — ją reikia nuolat puoselėti.
Galutinis tyrėjų vertinimas paprastas, bet svarbus: susiskaldymas nėra neišvengiamas, tačiau jo mažinimas priklauso nuo mūsų visų.
*Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS informaciją.*
Šaltinis: fileciteturn21file0
