Pietų Afrikos Respublikoje situacija pasiekė kritinį tašką, kai tūkstančiai vietos gyventojų visoje šalyje išėjo į masinius protestus, reikalaudami nelegalių užsieniečių išvykimo. Šios koordinuotos antimigrantinės eitynės sutapo su birželio 30-osios „galutiniu terminu“, kurį iškėlė radikalūs vietos judėjimai, reikalaujantys išvalyti šalies komercines erdves nuo imigrantų. Įtampa šalyje yra tokia didelė, kad dešimtys tūkstančių užsienio piliečių jau nusprendė skubiai bėgti iš šalies, baimindamiesi dėl savo gyvybių.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Masinis migrantų bėgimas ir saugumo rizikos
Žmonės į PAR miestų gatves išėjo vedami didėjančio nepasitenkinimo dėl ekonominių sunkumų, didelio nedarbo ir ribotų socialinių išteklių, kuriais, protestuotojų teigimu, neteisėtai naudojasi nelegalūs imigrantai. Šiuo metu būti užsieniečiu šalyje yra itin pavojinga – neoficialiam išvykimo terminui pasibaigus, fiksuojama reali fizinio smurto, turto naikinimo ir turgaviečių užpuolimo grėsmė. Pranešama, kad daugiau nei 25 000 užsienio piliečių jau paliko Pietų Afrikos Respubliką, gelbėdamiesi nuo ksenofobijos bangos, o daugelis kitų pasakoja apie priverstinį verslo palikimą ir skubų grįžimą į tokias kaimynines šalis kaip Zimbabvė.
Pagrindiniais šių antimigrantinių nuotaikų ir protestų kurstytojais bei organizatoriais įvardijami radikalūs vietos judėjimai ir neoficialios aktyvistų grupės, kurios mobilizuoja gyventojus per socialinius tinklus ir organizuoja masines eitynes. Šie judėjimai atvirai reikalauja, kad visi nelegaliai šalyje esantys asmenys būtų nedelsiant deportuoti, o darbo vietos ir prekybos leidimai vietinėse rinkose būtų suteikiami išskirtinai tik PAR piliečiams. Augantis šių grupių populiarumas ir gebėjimas sutelkti tūkstančius žmonių rodo gilų socialinį susipriešinimą visuomenėje.
Tarptautinė reakcija ir vyriausybės veiksmai
Siekdama suvaldyti galimus smurto protrūkius ir masinius neramumus, šalies vyriausybė prieš prasidedant eitynėms visoje Pietų Afrikos Respublikoje dislokavo specialiuosius policijos dalinius. Valstybės institucijos ragina protestuotojus laikytis įstatymų ir nedalyvauti jokiose smurtinėse akcijose, tačiau kartu pripažįsta poreikį griežčiau reguliuoti migracijos srautus ir kovoti su nelegalia prekyba. Vis dėlto daugelis migrantų bendruomenių narių jaučiasi palikti likimo valiai, teigdami, kad valdžios priemonės yra nepakankamos užtikrinti jų pilnavertį saugumą.
Ši krizė sulaukė ir rimto tarptautinio atsako – Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl PAR tvyrančios atmosferos ir paragino žmones „nedehumanizuoti, o matyti kitame žmoguje žmogų“. JT atstovai pabrėžia, kad migrantų kaltinimas dėl visų šalies struktūrinių problemų yra pavojingas kelias, galintis sukelti negrįžtamų humanitarinių pasekmių visam regionui. Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad PAR valdžiai pavyks rasti taikų ir teisinį situacijos sprendimo būdą, užkertant kelią masiniam ksenofobiniam smurtui miestų gatvėse.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
