Gvatemaloje beveik pusė indigenių moterų nemoka nei skaityti, nei rašyti – tai kasdienė realybė šalyje, kur indėnai sudaro iki pusės visų gyventojų, tačiau politikoje ir viešajame gyvenime beveik nematomi.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Sololos mieste veikianti „Maia Impact School“ rodo, kad šią nelygybę galima keisti – kryptingai, iš apačios ir pačių indigenių rankomis.
Tai vienintelė vidurinė mokykla Centrinėje Amerikoje, skirta išskirtinai indigenėms merginoms. Jai vadovauja buvusios šios mokyklos mokinės – Maya tautų moterys, pačios patyrusios diskriminaciją dėl lyties, skurdo ir kilmės. Mokyklos direktorė Vilma Saloj sako, kad jų mokinės susiduria su „keturguba atskirtimi“: jos yra moterys, indigėnės, kilusios iš kaimų ir gyvenančios skurde.
Mokykla pradėjo veikti dar 2007 metais kaip stipendijų programa, padedanti mergaitėms bent jau pasiekti vidurinį išsilavinimą. Tačiau 2016-aisiais žengtas esminis žingsnis – Sololos mieste pastatytas modernus mokyklos pastatas. Tikslas buvo aiškus: būti matomoms, nebesislėpti periferijoje ir parodyti, kad indigenės turi teisę į kokybišką išsilavinimą.
Šiandien mokykloje mokosi šimtai merginų iš dešimčių kaimų. Be įprastų dalykų – matematikos, ispanų ir anglų kalbų – čia daug dėmesio skiriama gamtos mokslams, kritiniam mąstymui, savivertės stiprinimui. Kartu dirbama ir su šeimomis, įtikinant tėvus, kad dukrų mokslas yra investicija, o ne našta.
Rezultatai kalba patys už save. Beveik pusė absolvenčių sėkmingai įstoja į universitetus, dar beveik tiek pat randa oficialų darbą – tai itin reti pasiekimai Gvatemalos indigenėms. Mokykla taip pat pradėjo rengti pedagogus iš regiono, kad šis modelis galėtų plėstis.
„Išsilavinimas yra mūsų tramplynas į universitetus, institucijas ir politinį balsą“, – sako Vilma Saloj. Šalyje, kur iš 160 parlamentarų tik viena yra indigenė, tai – ne tik švietimo projektas, bet ir tylus politinis pareiškimas.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautine žiniasklaida.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
