Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas iškart tapo didelių geopolitinių diskusijų ir strateginių sprendimų centru. Didžiausią nuostabą ir sąjungininkų reakciją sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo atvykimo metu pakartotas raginimas Jungtinėms Valstijoms perimti Grenlandijos kontrolę. Tuo pat metu, reaguodamos į augančias saugumo grėsmes ir neprognozuojamą Vašingtono retoriką, Europos šalys paskelbė apie istorinės gynybos iniciatyvos pradžią.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Trumpo reikalavimai dėl Grenlandijos ir aljanso reakcija
Atvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Turkijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl viešai iškėlė savo seną ir kontroversišką idėją – poreikį JAV perimti Grenlandijos salos kontrolę iš Danijos. Vašingtono vadovas pabrėžė, kad ši didžiulė sala turi esminę strateginę reikšmę Šiaurės Amerikos saugumui, ypač stiprėjant kariniam aktyvumui Arkties regione bei atsirandant naujiems laivybos maršrutams. Trumpo administracija Grenlandiją vertina ne tik kaip gynybinį skydą, bet ir kaip ekonominį aktyvą, turintį gausių naudingųjų iškasenų bei retųjų žemių metalų išteklių, būtinų modernioms technologijoms.
Šie pareiškimai sulaukė labai šaltos ir neigiamos NATO sąjungininkų, ypač Danijos ir pačios Grenlandijos autonominės valdžios, reakcijos. Kopenhagos atstovai dar kartą pabrėžė, kad Grenlandija nėra parduodama, o tokie vienašališki pareiškimai kenkia aljanso vienybei ir demonstruoja pagarbos trūkumą partnerių suverenitetui. Kitos Europos šalys susitikimo užkulisiuose išreiškė gilų susirūpinimą, kad JAV prezidentas transatlantinį saugumo forumą išnaudoja nekilnojamojo turto pobūdžio sandorių siūlymams, užuot susitelkęs į tiesiogines kolektyvinės gynybos problemas.
Europos atsakas – milijardinė raketų programa
Reaguodamos į neapibrėžtumą dėl JAV ilgalaikių įsipareigojimų ir siekdamos stiprinti savo karinį suverenitetą, NATO narės Europoje priėmė strateginį sprendimą veikti savarankiškai. Susitikimo metu Europos sąjungininkai oficialiai paskelbė apie bendro naujo raketų projekto pradžią, kuriam nuspręsta skirti net 37 milijardus svarų sterlingų. Šios iniciatyvos tikslas – sukurti ir pagaminti naujos kartos ilgo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas, kurios galėtų veiksmingai apsaugoti Europos oro erdvę.
Šis susivienijimas rodo esminį lūžį Europos gynybos politikoje, nes šalys narės supranta, kad negali visiškai pasikliauti vien tik JAV „branduoliniu ir raketiniu skėčiu“. Naujasis projektas leis sumažinti Europos priklausomybę nuo Amerikos karinių technologijų bei paskatins vietos gynybos pramonės plėtrą. Be to, ši milžiniška investicija yra tiesioginis atsakas į Donaldo Trumpo nuolatinius priekaištus, kad Europos valstybės skiria per mažai lėšų savo pačių saugumui užtikrinti.
Įtampa su Italija ir Meloni susitikimo šešėlis
Didelę įtampą viršūnių susitikime sukėlė ir pastarojo meto Donaldo Trumpo politiniai išpuoliai prieš Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni. Nors anksčiau jie demonstravo ideologinį artumą, pastaruoju metu JAV vadovas negailėjo aštrios kritikos Romos vykdomai politikai, ypač dėl Italijos paramos Europos Sąjungos prekybos strategijoms bei nepakankamai griežtos pozicijos tam tikrais migracijos klausimais. Šie vieši išpuoliai pastebimai sugadino šalių tarpusavio santykius ir paliko ryškų pėdsaką viršūnių susitikimo atmosferoje.
Ankaroje oficialus dvišalis Donaldo Trumpo ir Giorgios Meloni susitikimas taip ir neįvyko, o abiejų lyderių bendravimas apsiribojo tik formaliais pasisveikinimais bendrose NATO sesijose. Tai aiškiai rodo, kad asmeninis ir politinis atotrūkis tarp Vašingtono ir Romos gilėja, o Europos lyderiai vis labiau tolsta nuo vilčių turėti „nuosaikesnį“ Trumpo partnerį Europoje. Ši takoskyra tik dar labiau sustiprino Europos vadovų pasiryžimą susitikimo metu demonstruoti vienybę bei spartinti nepriklausomų gynybos projektų įgyvendinimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
