Kinijos pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai vis dažniau pasirenka Serbiją kaip saugų prieglobstį ir strategiškai patogius vartus patekti į Europos Sąjungos šalis. Šis naujas migracijos srautas atskleidžia kintančias nelegalios migracijos tendencijas Balkanų regione, kur Serbija tampa pagrindiniu tranzito mazgu asmenims iš Azijos.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Bevizio režimo įtaka ir tranzito schemos
Pagrindinis veiksnys, lėmęs Kinijos piliečių srauto augimą Serbijoje, yra glaudūs Belgrado ir Pekino politiniai bei ekonominiai ryšiai. Serbija jau kelerius metus taiko palankias atvykimo sąlygas Kinijos piliečiams, kas palengvina pirminį legalų patekimą į Europos žemyną be būtinybės gauti griežtai tikrinamas Šengeno vizas. Patekę į Serbiją, daugelis migrantų pasinaudoja nelegaliais žmonių gabenimo tinklais, kad kirstų sieną su kaimyninėmis ES narėmis – Vengrija, Kroatija ar Rumunija. Šios tranzito schemos tampa vis labiau organizuotos, o gabenimo organizatoriai naudoja modernias komunikacijos priemones ir pritaiko maršrutus prie griežtėjančios pasienio apsaugos. Belgrado valdžia susiduria su augančiu Briuselio spaudimu suderinti savo vizų politiką su ES standartais, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui esama sistema.
Dalis atvykstančiųjų nusprendžia pasilikti pačioje Serbijoje ilgesniam laikui, tikėdamiesi rasti darbą kinų kapitalo įmonėse arba infrastruktūros projektuose, kuriuos šalyje aktyviai vysto Pekinas. Tačiau tiems, kurie ieško tikro politinio prieglobsčio dėl disidentinės veiklos ar religinio persekiojimo Kinijoje, Serbija išlieka nesaugia vieta dėl stiprios Pekino saugumo tarnybų įtakos šalyje. Būtent dėl šios priežasties galutiniu tikslu išlieka Vakarų Europos šalys, kur teisinė apsauga nuo ekstradicijos yra gerokai stipresnė ir labiau garantuota. Tarptautinės migracijos organizacijos ragina Serbiją stiprinti savo prieglobsčio sistemą, kad ji galėtų efektyviai identifikuoti pažeidžiamus asmenis ir apsaugoti juos nuo priverstinio grąžinimo.
ES reakcija ir sienų kontrolės griežtinimas
Europos Sąjungos sostinės su dideliu susirūpinimu vertina Serbiją kaip potencialią spragą bendroje regiono saugumo sistemoje. Vengrija ir Kroatija jau paskelbė apie papildomų techninių priemonių, tokių kaip termovizinės kameros ir dronai, naudojimą pasienio ruožuose su Serbija, siekiant fiksuoti nelegalius perėjimus ankstyvoje stadijoje. Briuselis pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis valdant migracijos srautus yra pamatas regiono stabilumui užtikrinti. Jei situacija nesikeis, ES gali peržiūrėti pačios Serbijos piliečiams taikomą bevizį režimą Šengeno zonoje, kas būtų stiprus smūgis Belgrado eurointegracijos ambicijoms.
Tolimesnė šio migracijos maršruto raida priklausys nuo to, ar Serbija imsis griežtesnių kontrolės priemonių oro uostuose ir pasienio punktuose. Ekspertai prognozuoja, kad augant politiniam spaudimui pačioje Kinijoje, asmenų, ieškančių alternatyvių kelių pasiekti Europą, skaičius tik didės. Šis reiškinys reikalauja kompleksinio atsako, apimančio ne tik sienų apsaugą, bet ir glaudesnį ES žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Balkanų šalimis. Kol diskusijos politiniame lygmenyje tęsiasi, šimtai migrantų kasdien bando rasti savo kelią per trapias regiono sienas, ieškodami saugesnės ateities.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
