ES finansuojamas GEORGE projektas kuria autonominius jutiklius ir mėginių ėmiklius, kurie leis tiksliau stebėti vandenynų anglies ciklą ir geriau suprasti, kaip vandenynai prisideda prie klimato kaitos lėtėjimo arba spartėjimo.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Didėjanti anglies dioksido (CO₂) koncentracija ne tik šildo atmosferą, bet ir keičia vandenynus – jie sugeria dalį taršos, rūgštėja ir tai daro poveikį jūrų ekosistemoms. Kad Europa galėtų priimti pagrįstus sprendimus klimato politikos, žuvininkystės ir jūrų apsaugos srityse, reikia daug tikslesnių duomenų apie tai, kaip vandenynai kaupia ir išlaisvina anglį.
GEORGE: ambicinga vandenynų stebėsenos vizija
2023 m. pradėtas GEORGE projektas siekia sukurti naujos kartos, kelioms platformoms pritaikytas stebėsenos technologijas, kurios padėtų Europos moksliniams tinklams ir pasaulinei vandenynų anglies stebėsenos bendruomenei geriau tirti anglies ciklą. Projekte kuriami jutikliai ir mėginių ėmimo sistemos turi tapti kitu žingsniu link sistemingų, ilgalaikių ir autonominių vandenynų stebėjimų.
Vienas iš reikšmingiausių pasiekimų – Nacionalinio okeanografijos centro (NOC, Jungtinė Karalystė) sukurta pirmoji pasaulyje autonominė sistema, galinti matuoti bendrą šarmingumą (TA) visuose vandenyno gyliuose. TA yra esminis parametras, padedantis suprasti, kaip vandenynai sugeria ir saugo anglį bei kaip kinta jų gebėjimas amortizuoti rūgštėjimą.
Bandymų kelionė į Šiaurės Rytų Atlantą
2025 m. birželį GEORGE tyrėjai išvyko į trijų savaičių tyrimų ekspediciją Šiaurės Rytų Atlante. Maždaug 500 km nuo Airijos pakrantės jie testavo visus iki tol sukurtus anglies matavimams skirtus jutiklius – nuo paviršinių iki beveik 5 km gylyje veikiančių platformų.
Naujieji jutikliai buvo sumontuoti ant autonominių vandenyno stebėsenos platformų, kurias naudoja trys pagrindinės Europos jūrų mokslinių tyrimų infrastruktūros – Euro-Argo, EMSO ir ICOS. Autonominiai povandeniniai sklandytuvai gavo pH, TA ir dalinio CO₂ slėgio (pCO₂) jutiklius, taip pat buvo išbandomi nauji metodai anglies mainams tarp vandenyno ir atmosferos matuoti.
Ekspedicijos metu komanda taip pat užleido į gelmes modernų autonominį dugninį modulį, kuris 4 850 m gylyje liks visiems metams. Jis matuos tirpų neorganinį anglį ir kitus parametrus, leisdamas tyrėjams susieti paviršiuje vykstančius procesus su pokyčiais giliavandeniuose sluoksniuose bei aiškintis, kaip tai veikia dugno ekosistemų įvairovę.
Jutiklių patikimumas ekstremaliomis sąlygomis
GEORGE komanda pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių bandymo tikslų – įvertinti jutiklių patvarumą atšiaurioje, aukšto slėgio vandenyno aplinkoje. Pasak NOC okeano mokslininko Socratis Loucaides, šis išdėstymas taps tikru išbandymu naujoms technologijoms ir parodys, ar jos gali patikimai veikti visus 12 mėnesių be žmogaus įsikišimo.
Be naujų jutiklių, projektas sukūrė ir sandarų autonominį mėginių ėmiklį, kuris Šiaurės Rytų Atlante veiks ant Porcupine abyssal plain stebėsenos plūduro. Per metus jis reguliariai ims jūros vandens mėginius ir juos išsaugos iki detalesnės analizės laboratorijose. Šie mėginiai leis patikrinti jutiklių matavimų tikslumą bei ilgalaikį stabilumą.
Duomenys, reikalingi politikai ir klimato deryboms
GEORGE (Next generation multiplatform Ocean observing technologies for research infrastructures) siekia sustiprinti Europos informatikos anglies stebėsenos sistemą ir padidinti tokių infrastruktūrų kaip ICOS, Euro-Argo ir EMSO galimybes. Surinkti duomenys bus svarbūs ne tik mokslui – jie reikalingi ir formuojant ES politiką, nustatant klimato tikslus bei derantis tarptautinėse klimato derybose.
Patirtis, sukaupta šio didelio masto technologijų bandymo metu, padės toliau tobulinti autonominius jutiklius, ryšio sistemas ir sprendimų priėmimą tarp skirtingų platformų. Tai dar vienas žingsnis link išmanesnių, savarankiškai veikiančių vandenynų stebėjimo tinklų, kurie leis Europai tiksliau stebėti klimato kaitą ir greičiau į ją reaguoti.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS informaciją.
