Šį trečiadienį, gegužės 20 d., Lietuvoje kilo didžiulė sumaištis, kai keliuose šalies regionuose ir sostinėje Vilniuje buvo oficialiai paskelbtas oro pavojus. Krašto apsaugos ministerijai užfiksavus įtartiną radiolokacinį objektą, skrendantį iš Baltarusijos pusės, buvo skubiai aktyvuoti NATO naikintuvai bei laikinai visiškai sustabdyti skrydžiai Vilniaus oro uoste.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Gyventojai į savo mobiliuosius telefonus gavo skubius nurodymus nedelsiant ieškoti prieglobsčio, o aliarmas nuskambėjo net Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Nors po kurio laiko pavojus buvo atšauktas, šis įvykis tapo rimtu išbandymu šalies civilinės saugos sistemai bei išryškino augančias regionines grėsmes.
Drono fiksavimas ir operatyvūs saugumo veiksmai
Incidentas prasidėjo rytinėmis valandomis, kai Lietuvos kariuomenės radarai pasienio zonoje su Baltarusija užfiksavo signalą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų techninių charakteristikų. Reaguodama į galimą oro erdvės pažeidimą, Krašto apsaugos ministerija inicijavo skubias priemones ir paskelbė oro pavojų Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Švenčionių bei Zarasų rajonuose. Sostinės gyventojai sulaukė pranešimų su raginimais: „Oro pavojus! Nedelsdami vykite į slėptuvę ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais“. Tuo pat metu virš Baltijos šalių buvo pakelti NATO oro policijos misijos naikintuvai, o civilinė aviacija virš Vilniaus buvo laikinai paralyžiuota.
Saugumo sumetimais trumpam buvo evakuoti arba į saugias vietas nukreipti ir aukščiausi šalies vadovai, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą bei premjerę. Kariuomenei patvirtinus, kad įtartinas objektas pakeitė trajektoriją arba buvo nukreiptas, aliarmas po tam tikro laiko buvo atšauktas, o oro uosto veikla atnaujinta. Visgi, pranešama, kad Utenos rajone buvo rastas nukritęs bepilotis aparatas, kurį šiuo metu tiria kariuomenės ekspertai ir specialiosios tarnybos. Teisėsaugos institucijos aiškinasi, ar tai buvo provokacinio pobūdžio aparatas, ar nuklydęs techninis objektas iš kaimyninių teritorijų.
Reakcijos ir priešdroninės gynybos stiprinimas
Šis neeilinis rytinis incidentas sulaukė žaibiškos politinės reakcijos. Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į situaciją, viešai paragino šalies atsakingas institucijas maksimaliai paspartinti priešdroninės gynybos sistemų integraciją ir stiprinti oro erdvės kontrolę pasienyje. Vyriausybės atstovai patvirtino, kad bus skubiai šaukiamas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis, kuriame bus analizuojami civilinės saugos pranešimų algoritmai bei kariuomenės ir civilinės aviacijos sąveika krizinėse situacijose. Panašūs dronų incidentai pastarosiomis dienomis buvo užfiksuoti ir kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje, kas rodo sisteminį saugumo spaudimą visam Baltijos regionui.
Nors dalis gyventojų patyrė didelį stresą dėl netikėtų sirenų ir pranešimų, specialistai pažymi, kad sistema suveikė pagal griežtus numatytus protokolus. Šis įvykis dar kartą įrodė, kad geopolitinė realybė reikalauja nuolatinio piliečių ir tarnybų budrumo. Šalies institucijos žada pateikti išsamias išvadas, kai bude baigta nukritusio drono techninė ekspertizė. Europos Pulsas toliau atidžiai stebės gynybos ministerijos pranešimus ir teiks naujausią informaciją apie saugumo situaciją Lietuvoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
