Pasaulio ekonomiką ir valstybines institucijas sukrėtė beveik visą parą trukęs masinis technologijų milžinės „Microsoft“ debesų kompiuterijos ir verslo paslaugų sutrikimas, paralyžiavęs elektroninio pašto „Outlook“, bendradarbiavimo platformos „Teams“ bei duomenų centrų veiklą nuo Europos iki Azijos ir Australijos. Korporacija paskelbė visiškai atkūrusi paslaugų teikimą ir viešai atsiprašė vartotojų, tačiau incidentas atvėrė skaudžią globalios ekonomikos žaizdą: vien Australijai padaryta žala gali siekti milijardą dolerių. Europos Sąjungoje šis gedimas sukėlė naują politinę audrą – Briuselio pareigūnai ir IT ekspertai vėl griežtai paragino bendriją nedelsiant išsivaduoti iš pavojingos technologinės priklausomybės nuo JAV gigantų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas nutiko ir kaip gedimas paveikė pasaulį?
Sutrikimas prasidėjo vidinės „Microsoft“ tinklo infrastruktūros ir autentifikavimo bei elektros energijos paskirstymo sistemų grandininės klaidos metu, kuri išjungė pagrindinius bendrovės debesijos mazgus. Beveik visą parą milijonai vartotojų visame pasaulyje negalėjo prisijungti prie „Microsoft 365“, „Outlook“, „Teams“ bei „Azure“ debesijos serverių.
Padariniai buvo juntami visuose žemynuose: Azijoje sutriko bankų mokėjimų ir logistikos sistemų darbas, Europoje vėlavo savivaldybių ir transporto tarnybų procesai, o Australijoje gedimas itin skaudžiai kirto mažmeninės prekybos tinklams, telekomunikacijoms ir sveikatos apsaugos įstaigoms. „Microsoft“ vadovybė paskelbė, kad sistemos yra visiškai atkurtos, ir viešai atsiprašė dėl patirtų nepatogumų.
Milijardiniai nuostoliai ir teisinių ieškinių klausimas
Ekonomistų skaičiavimais, tiesioginiai ir netiesioginiai pasauliniai verslo nuostoliai dėl sustojusios darbo dienos siekia kelis milijardus JAV dolerių – vien Australijos ekonomikai padarytas poveikis vertinamas maždaug milijardu dolerių.
Visgi teisininkai pažymi, kad didžioji dalis nukentėjusių įmonių negalės išsireikalauti pilnos žalos atlyginimo teismuose. Standartinėse „Microsoft“ paslaugų teikimo sutartyse (SLA) numatyta, kad už prastovas bendrovė kompensuoja tik ribotą dalį mėnesinio abonentinio mokesčio kreditais, tačiau neatsako už netiesioginius verslo nuostolius ar prarastą pelną. Tiesioginiai ieškiniai tikėtini tik iš tų stambių korporacijų ar valstybinių institucijų, kurios turėjo individualius aukščiausio patikimumo kontraktus.
Europa reikalauja skaitmeninio suvereniteto
Šis incidentas tapo stipriu argumentu Europos Sąjungos politikams, jau kelerius metus perspėjantiems dėl pernelyg didelės Europos priklausomybės nuo kelių JAV technologijų milžinių („Microsoft“, „Amazon“, „Google“). Europos Parlamente ir Briuselio ekspertų sluoksniuose vėl nuskambėjo griežti raginimai skubiai kurti europietiškas debesų kompiuterijos bei programinės įrangos alternatyvas ir perkelti kritinį viešojo sektoriaus duomenų valdymą į Europos jurisdikciją.
Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinis pasaulis yra kritiškai priklausomas nuo vos trijų didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie kartu valdo apie du trečdalius pasaulinės rinkos. Norint sumažinti tokias sistemines rizikas, verslui ir valstybėms būtina taikyti kelių debesų (angl. multi-cloud) strategiją, diegti atvirojo kodo sprendimus ir išlaikyti autonomines atsargines ryšio bei duomenų kopijas vietiniuose serveriuose.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
