Pasaulis nepakankamai sparčiai įgyvendina biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimus, todėl iki 2030 metų numatyti tikslai gali likti nepasiekti. Jungtinių Tautų konferencijoje COP17 Europos Regionų komitetas paragino suteikti miestams ir regionams daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus bei užtikrinti jiems reikiamą finansavimą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, CoR
Spalio 19–30 dienomis Jerevane, Armėnijoje, vykstančioje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijoje valstybių atstovai ieško būdų paspartinti pasaulinių gamtos apsaugos įsipareigojimų įgyvendinimą. Europos Regionų komiteto delegacija pabrėžia, kad be aktyvaus vietos valdžios dalyvavimo šie tikslai liks sunkiai pasiekiami.
Iki 2030 metų siekiama atkurti 30 proc. nualintų ekosistemų
2022 metais priimta Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija numato iki 2030 metų atkurti 30 proc. nualintų ekosistemų ir užtikrinti 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, jūrų bei pakrančių teritorijų apsaugą.
Tačiau pirmosios pasaulinės pažangos peržiūros rezultatai rodo, kad dabartinių pastangų nepakanka biologinės įvairovės nykimui sustabdyti. Pažanga įgyvendinant visus 23 strategijoje numatytus tikslus tebėra nepakankama.
Europos Regionų komitetas pažymi, kad gamtos apsaugos rezultatai priklauso ne vien nuo tarptautinių susitarimų. Didelė dalis konkrečių veiksmų turi būti įgyvendinama vietos lygmeniu, kur savivaldybės ir regionų administracijos tiesiogiai atsakingos už teritorijų planavimą, žaliųjų erdvių priežiūrą ir ekosistemų atkūrimą.
Miestams ir regionams reikia daugiau finansavimo
Spalio 24 dieną Jerevane vykusiame devintajame subnacionalinių vyriausybių ir miestų aukščiausiojo lygio susitikime Regionų komiteto Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos pirmininkas Kostas Bakoyannis pabrėžė, kad vietos valdžiai būtina užtikrinti pakankamą finansinę ir techninę paramą.
Pasak jo, miestai ir regionai nėra vien biologinės įvairovės politikos stebėtojai ar suinteresuotosios šalys. Jie yra būtini praktiniam tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui.
K. Bakoyannis pažymėjo, kad tikroji pažanga turėtų būti vertinama pagal konkrečius rezultatus – švaresnes upes, sveikesnes ekosistemas, gausesnes apdulkintojų populiacijas, žalesnius miestus ir atsparesnes vietos bendruomenes.
Jis taip pat paragino geriau suderinti biologinės įvairovės apsaugą su klimato politika, vandens išteklių valdymu, žemės atkūrimu ir darniu vystymusi. Šis klausimas tampa ypač aktualus artėjant Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP31, kuri lapkritį vyks Turkijoje.
Regionų komitetas siekia didesnio vaidmens tarptautinėse derybose
Europos Regionų komitetas tikisi, kad COP17 konferencijoje bus sustiprintas oficialus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant pasaulinę biologinės įvairovės strategiją.
Komiteto delegacijai Jerevane atstovauja Atėnų miesto tarybos narys Kostas Bakoyannis ir Liuksemburgo Betembūro savivaldybės tarybos narys Roby Biwer.
Konferencijos metu delegacija susitiko su Kalifornijos, Jerevano, Kvebeko, Il de Franso, Škotijos, Brazilijos Paranos valstijos ir Berlyno atstovais bei tarptautinėmis gamtos apsaugos organizacijomis.
Spalio 26 dieną Regionų komitetas kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu surengė papildomą renginį, skirtą vietos valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimui saugant gamtą.
Svarbiu žingsniu laikoma ir tai, kad Regionų komitetas pirmą kartą pakviestas dalyvauti COP17 aukšto lygio susitikime, kuriame susitinka ministrai, tarptautinių organizacijų vadovai, finansų institucijų, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės atstovai.
Gamtos apsaugos sėkmė priklausys nuo vietos sprendimų
Regionų komiteto vertinimu, tarptautiniai biologinės įvairovės įsipareigojimai turi būti glaudžiau susieti su nacionalinėmis strategijomis ir konkrečiais miestų bei regionų veiksmais.
Tai reiškia ne tik didesnį savivaldybių dalyvavimą rengiant gamtos apsaugos planus, bet ir galimybę naudotis finansiniais ištekliais, techninėmis žiniomis bei tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis.
Komitetas pabrėžia, kad biologinės įvairovės, klimato kaitos ir vandens išteklių problemos yra tarpusavyje susijusios, todėl jų sprendimas reikalauja koordinuotų veiksmų visais valdžios lygmenimis.
Artėjant 2030 metų terminui, COP17 konferencija tampa svarbia proga įvertinti ne tik valstybių pažadus, bet ir jų gebėjimą paversti tarptautinius susitarimus realiais gamtos apsaugos rezultatais.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Regionų komiteto pranešimą.
