Demokratų partijos pergalė abiejuose JAV Kongreso rūmuose ir netikėtas Donaldo Trumpo sprendimas nutraukti beveik 4 mlrd. dolerių metinę karinę paramą sukėlė didžiausią pastarųjų metų vidaus politikos krizę Izraelyje. Izraelio opozicija premjerą Benjaminą Netanyahu tiesiogiai apkaltino sužlugdžius dešimtmečius kurtus strateginius ryšius su Vašingtonu ir pavertus šalies saugumą partiniu įkaitu. Tuo pat metu prezidentas Isaacas Herzogas pripažino Kneseto rinkimų rezultatus, griežtai pasmerkė ekstremistinių naujakurių smurtą Vakarų Krante ir pradėjo oficialias konsultacijas dėl naujos vyriausybės formavimo, atverdamas kelią opozicijai nušalinti ilgametį premjerą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Opozicijos kaltinimai B. Netanyahu: prarasta dviejų partijų parama
Paskelbus JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatus, Izraelio opozicijos lyderiai pradėjo beprecedentį politinį puolimą prieš dabartinį ministrą pirmininką. B. Netanyahu buvo apkaltintas tuo, kad jo asmeninė politika tapo „toksiška“ ir atstūmė Amerikos rinkėjus, o aklas statymas vien ant respublikonų radikalaus sparno visiškai sužlugdė tradicinį Izraelio saugumo pamatą – abiejų JAV partijų (demokratų ir respublikonų) konsensusą.
Opozicijos atstovai pabrėžė, kad Kongresą perėmus demokratams, o D. Trumpui viešai pareiškus apie paramos nubraukimą, Izraelis atsidūrė pavojingoje diplomatinėje ir finansinėje izoliacijoje. Įstatymų leidėjas Giladas Karivas tiesiai pareiškė, kad premjeras „sunaikino santykius su Demokratų partija ir su puse Respublikonų partijos“, todėl B. Netanyahu privalo nedelsiant pasitraukti iš posto, kad valstybė galėtų atkurti pasitikėjimą Vašingtone.
I. Herzogo kritika dėl Vakarų Kranto ir konsultacijos dėl naujos valdžios
Lygiagrečiai vidaus politikos sukrėtimams, Izraelio prezidentas I. Herzogas viešai išreiškė itin griežtą poziciją dėl situacijos Vakarų Krante. Prezidentas įspėjo vyriausybę dėl „sunkių pasekmių valstybei ir žydų tautai“, kylančių dėl nebaudžiamo radikalių naujakurių smurto prieš palestiniečių civilius bei savavališkų forpostų steigimo. I. Herzogas pabrėžė, kad radikalių grupių savavaldžiavimas Vakarų Krante ir bandymai „namas po namo griauti Oslo susitarimus“ kenkia Izraelio tarptautinei reputacijai ir provokuoja tolesnį Vakarų sąjungininkų spaudimą, ypač dabar, kai JAV įstatymų leidėjų korpuse sustiprėjo Palestinos teisių gynėjų balsai.
Trečiadienio vakarą prezidentas I. Herzogas oficialiai priėmė patvirtintus Kneseto rinkimų rezultatus, atmesdamas B. Netanyahu stovyklos kaltinimus dėl tariamo balsų klastojimo. B. Netanyahu dešinysis blokas 120 vietų parlamente gavo tik 53 mandatus ir prarado daugumą. I. Herzogas pradėjo derybas su partijų lyderiais. Nors oficialus mandatas formuoti vyriausybę dar nėra formaliai įteiktas konkrečiam asmeniui, pagrindiniu opozicijos kandidatu tapo partijos „Yashar“ pirmininkas ir buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas, kurį remia plati 67 vietų opozicinė dauguma, įskaitant arabų partijas.
Kaip po JAV rinkimų keičiasi padėtis Izraelyje?
Politinis žemėlapis Izraelyje patiria tektoninius poslinkius. Demokratų perimtas JAV Senatas ir Atstovų Rūmai reikš gerokai griežtesnę Vašingtono priežiūrą bet kokiems Izraelio kariniams ir gyvenviečių plėtros žingsniams.
Be to, sustabdžius tiesiogines dotacijas ir verčiant Izraelį ginkluotę pirkti iš savo lėšų, šalis susidurs su milžinišku biudžeto deficitu. Tai drastiškai riboja radikalių dešiniųjų ministrų galimybes diktuoti sąlygas, silpnina paties B. Netanyahu derybines pozicijas ir didina tikimybę, kad Jeruzalėje bus suformuota nuosaikesnė „pokyčių vyriausybė“, siekianti deeskaluoti įtampą su JAV bei tarptautiniais partneriais.
Šis straipsnis parengtas remiantis „The Times of Israel“, „Middle East Monitor“, „Al Jazeera“ ir AP pranešimais.
