Viso pasaulio dėmesys krypsta į pietryčių Kinijos didmiestį Šendženą, kur vyksta Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimas, jau įvyko dvišalės Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino derybos, o netrukus laukiama trišalio Kinijos, Rusijos ir JAV lyderių susitikimo. Užuot priėmęs pasaulio galinguosius tradicinėje politinėje sostinėje Pekine, Pekinas sąmoningai pasirinko greta Honkongo esantį Šendženą – miestą, per keturis dešimtmečius iš nedidelio žvejų kaimelio virtusį Kinijos „svajonių miestu“ ir dirbtinio intelekto bei robotikos sostine. Kinijos žiniasklaidoje jis pristatomas kaip įrodymas, kad šalis sugebėjo išsiveržti iš Vakarų technologinių sankcijų gniaužtų, tačiau užsienio žurnalistai pastebi ir kitą medalio pusę – griežtą informacinę kontrolę bei ekonominius kontrastus, kurių svečiams stengiamasi nerodyti.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ką apie Šendženą rašo Kinija ir kodėl pasirinktas būtent šis miestas?
Dar 1980 metais Deng Xiaopingo paskelbtas pirmąja Kinijos specialiąja ekonomine zona, Šendženas tapo visos šalies ekonominio stebuklo simboliu. Jo pramonės evoliucija tiksliai atspindi Kinijos augimo etapus: nuo pigių žaislų ir buitinės technikos XX a. pabaigoje iki „iPhone“ surinkimo gamyklų, elektromobilių milžinės BYD, dronų gamintojos DJI bei telekomunikacijų gigantės „Huawei“ būstinių šiandien.
Kinijos oficialioji žiniasklaida ir socialiniai tinklai prieš viršūnių susitikimą Šendženą vadina ateities miestu ir „kiniškosios svajonės“ įsikūnijimu. Čia maistą į parkus pristato bepiločiai orlaiviai, gatvėmis kursuoja savavaldžiai taksi, o kavinėse kavą ruošia humanoidiniai robotai.
Pasirinkimas rengti aukščiausio lygio susitikimą Šendžene, o ne imperiniame Pekine, turi aiškią geopolitinę žinutę:
– Technologinio pranašumo demonstravimas: Pekinas nori parodyti Donaldui Trumpui ir kitiems lyderiams, kad nepaisant JAV lustų eksporto ribojimų, Kinija pati sukūrė visavertę dirbtinio intelekto, puslaidininkių ir žaliosios energetikos ekosistemą.
– Atvirumo laisvajai prekybai signalas: Šendženas simbolizuoja reformų, eksporto ir globalios prekybos erą, taip suteikdamas Xi Jinpingui galimybę pristatyti Kiniją kaip stabilią pasaulio ekonomikos varomąją jėgą.
Ką pastebi užsienio žurnalistai: blizganti vitrina ir nematomos detalės
Visgi į Šendženą atvykę užsienio korespondentai atkreipia dėmesį į ryškų kontrastą tarp kruopščiai surežisuoto technologinio fasado ir realybės už oficialių maršrutų ribų. Žurnalistai pastebi, kad prieš viršūnių susitikimą miestas buvo maksimaliai „išvalytas“ – sustiprintas saugumas, ribojamas judėjimas aplink konferencijų centrus, o užsienio žiniasklaidos darbas griežtai prižiūrimas.
Be to, apžvalgininkai primena, kad už futuristinių dangoraižių ir robotikos parodų slepiasi ir gilesnės Kinijos ekonomikos problemos: lėtėjantis vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus krizė bei milžiniškas spaudimas jauniems specialistams, dirbantiems vadinamuoju „996“ grafiku (nuo 9 ryto iki 9 vakaro šešias dienas per savaitę). Taigi Šendženas svečiams rodomas kaip nepriekaištinga ateities laboratorija, tačiau tikroji socialinė ir ekonominė šio technologinio šuolio kaina lieka už kulisų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
















