Europa turi skubiai ruoštis pasauliui, kuriame vidutinė temperatūra gali pakilti beveik 3 laipsniais Celsijaus, perspėja Europos Sąjungos klimato patariamasis organas. Pasak ekspertų, žemynas jau dabar moka kainą už nepakankamą pasirengimą ekstremaliems orams, tačiau prisitaikymas prie šylančio klimato nėra nei neįmanomas, nei technologiškai nepasiekiamas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Europos mokslinės klimato kaitos patariamosios tarybos narys Maarten van Aalst teigia, kad apsaugoti Europą nuo klimato ekstremumų „nėra raketų mokslas“. Jo žodžiais, dalis sprendimų yra elementarūs ir jau seniai žinomi, tačiau jų įgyvendinimas per dažnai atidėliojamas.
„Tai bauginanti užduotis, bet kartu – visiškai įgyvendinama. Daug kur kalbame apie sveiką protą ir lengvai pasiekiamus sprendimus“, – pabrėžia jis.
Ruoštis blogiausiam scenarijui
Naujoje ataskaitoje patariamoji taryba ragina ES valstybes planuoti ateitį, kurioje pasaulinė temperatūra iki šio amžiaus pabaigos gali pakilti 2,8–3,3 laipsnio virš ikipramoninio lygio. Tai gerokai viršija 2015 metais Paryžiaus susitarime iškeltą tikslą riboti atšilimą iki 1,5–2 laipsnių.
Ekspertai pažymi, kad dabartinės prisitaikymo priemonės Europoje yra nepakankamos, dažnai fragmentiškos ir įgyvendinamos per vėlai. Jie ragina politikos formuotojus testuoti planus net ir dar ekstremalesniems scenarijams, nei iki šiol buvo laikoma tikėtina.
Ekstremalūs orai jau kainuoja gyvybes
Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad klimato kaita Europoje nėra abstrakti grėsmė. Stiprios liūtys Vokietijos Aro slėnyje 2021 metais nusinešė daugiau nei 130 gyvybių, o 2024 metais potvyniai Ispanijos Valensijos regione pareikalavo per 200 žmonių gyvybių.
Karščio bangos kasmet Europoje nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių šių mirčių galima tiesiogiai sieti su temperatūros kilimu dėl iškastinio kuro deginimo. Tuo pat metu praėjusiais metais žemyne sudegė daugiau miškų nei bet kada anksčiau fiksuota.
Prisitaikymas – ne tik apie klimatą
Praėjusią savaitę Portugalija buvo paraginta parengti išsamesnius prisitaikymo planus po to, kai šalį užklupo precedento neturinti audrų virtinė. Stichijos nusinešė mažiausiai 16 žmonių gyvybių ir padarė šimtus milijonų eurų siekiančią žalą.
Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas prie klimato kaitos apima ne tik aplinkosaugą, bet ir infrastruktūrą, sveikatos apsaugą, civilinę saugą bei miestų planavimą. Tai reiškia geresnes potvynių valdymo sistemas, karščiui atsparesnius miestus, efektyvesnį įspėjimą apie pavojingus orus ir stipresnes socialinės apsaugos priemones pažeidžiamiausiems gyventojams.
Politinės valios klausimas
Nors mokslininkai vis garsiau įspėja apie artėjančius iššūkius, pagrindinis klausimas lieka politinis: ar Europos valstybės ryšis veikti pakankamai greitai ir ryžtingai. Pasak patariamosios tarybos, delsimas tik didins ekonominę ir socialinę kainą ateityje.
„Europa jau moka už tai, kad nebuvo pasirengusi. Kuo ilgiau lauksime, tuo sudėtingesni ir brangesni taps sprendimai“, – pabrėžia M. van Aalstas.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
