Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Švarios energijos ekonominis poveikis: mitai ir realybė Europoje

Švarios energijos ekonominis poveikis: mitai ir realybė Europoje
Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigia, kad atsinaujinančios energijos plėtra silpnina Europos ekonomiką. Tačiau ekspertai ir duomenys rodo priešingą vaizdą – švari energija daugelyje ES šalių mažina kainas, stiprina energetinį saugumą ir skatina konkurencingumą.

Praėjusią savaitę viešėdamas Europoje, D. Trumpo administracijos paskirtas JAV energetikos vadovas paragino Tarptautinę energetikos agentūrą (IEA) atsisakyti perėjimo prie švarios energijos ir grįžti prie iškastinio kuro. Jis šią politiką pavadino „žalinga iliuzija“ ir pareiškė, kad JAV svarsto pasitraukimą iš agentūros, jei ši neatsisakys klimato tikslų.

Chrisas Wrightas, anksčiau vadovavęs skalūnų naftos ir dujų bendrovei, ne kartą kritikavo tai, ką jis vadina „klimato alarmizmu“. Jo vadovaujama JAV Energetikos departamento ataskaita sumenkino iškastinio kuro deginimo poveikį klimato kaitai, teigdama, kad su CO₂ susijęs atšilimas ekonomiškai esą mažiau žalingas nei manoma.

Tačiau klimato sukelti ekstremalūs reiškiniai vien 2025 metais pasauliui atnešė apie 120 mlrd. eurų nuostolių. Nepaisant to, JAV energetikos vadovas tvirtina, kad būtent perėjimas prie švarios energijos mažina ekonomines galimybes Europoje.

Energetikos ir ekonomikos ekspertai šiuos teiginius atmeta. Pasak Jungtinėje Karalystėje veikiančio Viešosios politikos tyrimų instituto analitikų, saulės ir vėjo energija šiandien yra pigiausi energijos šaltiniai Europoje. Daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos energijos jau gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o saulės modulių kainos per dešimtmetį sumažėjo apie 90 procentų.

Fosilinio kuro kainos tuo tarpu išlieka itin nepastovios. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais dujų ir elektros kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas. Tai paskatino ES šalis spartinti investicijas į vietinę atsinaujinančią energetiką ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

Ryškus pavyzdys – Ispanija. Šalis, kuri 2019 metais turėjo vienas brangiausių elektros kainų Europoje, dėl spartaus vėjo ir saulės energijos plėtros iki 2025 metų jas sumažino apie 75 procentus. Švarios energijos plėtra leido atitrūkti nuo nepastovių iškastinio kuro kainų ir sustiprino šalies ekonominį stabilumą.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad elektrifikuotos technologijos yra kelis kartus efektyvesnės nei iškastinio kuro deginimas. Tai suteikia tiesioginį produktyvumo augimą pramonei ir transportui. Pasak analitikų, Europos ekonominius sunkumus labiau lėmė per lėtas perėjimas prie šių technologijų, o ne pati žalioji transformacija.

Tuo metu kritikai mano, kad JAV spaudimas atsisakyti klimato politikos susijęs su siekiu didinti pasaulinę priklausomybę nuo amerikietiško iškastinio kuro. Tokia strategija, anot jų, kertasi su Europos pastangomis stiprinti energetinę nepriklausomybę ir ilgalaikį ekonominį atsparumą.

Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.

Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *