Švedija neatmeta galimybės prisijungti prie Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos vystomo naujos kartos naikintuvo projekto, žinomo kaip Global Combat Air Programme (GCAP).
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Tai patvirtino šalies gynybos ministras Pål Jonson, pabrėžęs, kad Stokholmas šiuo metu vertina kelis galimus ateities scenarijus.
Pasak ministro, Švedijos ginkluotosios pajėgos kartu su valstybine gynybos pirkimų agentūra iki 2027 metų kovo pateiks rekomendaciją arba pradės oficialų tyrimą, po kurio parlamentas spręs, ar šalis kurs nuosavą naikintuvą, ar rinksis tarptautinį bendradarbiavimą.
Švedija yra gynybos pramonės milžinės Saab gimtinė – ši bendrovė gamina šalyje sukurtą naikintuvą Gripen, kuris iki šiol sudaro Švedijos karinių oro pajėgų pagrindą.
GCAP projektas ir ankstesnės abejonės
Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija 2022 metais susitarė kartu kurti naujos kartos naikintuvą pagal GCAP programą, numatant pirmųjų orlaivių dislokavimą 2035 metais. 2025 metų birželį trijų šalių pagrindinės įmonės įkūrė bendrą įmonę, atsakingą už projektavimą ir technologinę plėtrą.
Švedija anksčiau svarstė galimą bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, tačiau tuomet nusprendė neprisijungti prie GCAP. Ministro teigimu, viena iš priežasčių buvo tai, kad projektas nevisiškai atitiko Švedijos karinių oro pajėgų operacinius poreikius.
Vis dėlto Jonson pabrėžė, jog situacija keičiasi – šiuo metu vyksta pramonės lygmens derybos, kurios gali atverti naujas bendradarbiavimo formas.
Platesnės pasekmės ir geopolitinis kontekstas
Švedijos sprendimas turės reikšmingų pasekmių pasaulinei naikintuvų plėtros architektūrai. Tuo pat metu Europoje vyksta ir kiti konkuruojantys projektai – Vokietija, Prancūzija ir Ispanija vysto atskirą bendrą naikintuvo programą, tačiau joje kyla įtampa dėl lyderystės. Vokietijos žiniasklaida praneša, kad Berlynas taip pat neatmeta galimybės bendradarbiauti su Švedija ar prisijungti prie GCAP.
GCAP projektas susiduria ir su iššūkiais – pirmoji viešojo ir privataus sektoriaus sutartis, planuota pasirašyti iki 2025 metų pabaigos, buvo atidėta, o tai kelia abejonių dėl 2035 metų termino. Anksčiau taip pat buvo svarstoma, ar prie projekto galėtų prisijungti Saudo Arabija, turinti didelius finansinius išteklius.
Augantis bendradarbiavimas su Japonija
Švedijos ir Japonijos gynybinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais stiprėja. 2022 metų pabaigoje abi šalys pasirašė gynybos įrangos ir technologijų perdavimo susitarimą, apimantį ir GCAP kontekstą. Šių metų vasario pradžioje jos paskelbė bendrą pareiškimą dėl dvejopos paskirties technologijų vystymo.
„Mes jau glaudžiai bendradarbiaujame su Japonija, ypač ginklų palaikymo, kosmoso ir jūrų srityse. Tai gali būti labai įdomu ir naudinga abiem pusėms“, – teigė Jonson.
Gynybos biudžeto augimas
Švedijos gynybos išlaidos nuo 2018 metų išaugo tris kartus ir 2026 metais turėtų siekti 2,8 proc. BVP. Iki 2030 metų šalis planuoja padidinti bazines gynybos išlaidas iki 3,5 proc. BVP, todėl aktyviai ieško tarptautinių partnerių.
Galutinis sprendimas dėl naikintuvo krypties taps vienu svarbiausių Švedijos strateginių pasirinkimų artimiausiame dešimtmetyje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
