Nuo 2000-ųjų vidutinis švino kiekis Europos gyventojų kraujyje sumažėjo maždaug 60 proc., tačiau net ir likutinis šio toksiško sunkiojo metalo poveikis kasmet tebėra susijęs su 62–310 tūkst. priešlaikinių mirčių žemyne. Tai atskleidė naujausia Europos aplinkos agentūros (EEA) apžvalga „Švinas Europoje – toksiško palikimo pabaiga“. Agentūra pabrėžia, kad saugios švino ribos apskritai nėra, o didžiausias mirtingumo rodiklis išlieka Rytų ir Pietryčių Europoje bei dalyje Baltijos regiono, kur dar gyvas senosios pramonės ir vandentiekio infrastruktūros palikimas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Svarbus laimėjimas, bet saugios ribos nėra
EEA ekspertų vertinimu, tarp 2000–2006 m. ir 2012–2019 m. laikotarpių švino koncentracija europiečių kraujyje sumažėjo apie 60 proc.. Šį proveržį lėmė kelis dešimtmečius trukusios ES ir nacionalinės priemonės: atsisakyta švinuoto benzino, griežtai apribotas švino naudojimas žaisluose, dažuose bei kituose plataus vartojimo gaminiuose.
Visgi mokslininkai pabrėžia, kad saugaus švino poveikio lygio žmogaus organizmui apskritai nėra. Net ir mažos dozės yra itin pavojingos vaisiui, kūdikiams bei mažiems vaikams – jos trikdo nervų sistemos vystymąsi, mažina intelekto koeficientą (IQ) ir sukelia mokymosi bei elgesio sutrikimų. Suaugusiesiems švinas didina širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos, inkstų pažeidimų bei reprodukcinės sistemos sutrikimų riziką.
Regioniniai skirtumai ir nematomi taršos šaltiniai
Taikant konservatyvų skaičiavimo metodą, švino poveikis Europoje kasmet susijęs su daugiau nei 62 tūkst. priešlaikinių mirčių ir 710 tūkst. prarastų gyvenimo metų. Taikant platesnį vertinimą, įtraukiantį ir žemesnių koncentracijų žalą, šis skaičius išauga iki 310 tūkst. mirčių ir 3,5 mln. prarastų gyvenimo metų per metus.
Didžiausia sveikatos našta tenka Rytų ir Pietryčių Europai – ypač Bulgarijai, Kroatijai, Vengrijai, Rumunijai bei daliai Baltijos regiono šalių, o Šiaurės ir Vakarų Europoje šie rodikliai gerokai mažesni. Pagrindiniai šaltiniai, per kuriuos švinas vis dar patenka į organizmą, yra maistas, užterštas dirvožemis bei dulkės (ypač pavojingos mažiems vaikams), taip pat seni švininiai vandentiekio vamzdžiai. Be to, švinas tebenaudojamas akumuliatorių gamyboje ir perdirbime, metalų lydiniuose, šaudmenyse bei žvejybos reikmenyse.
Kaip ES naikina toksišką palikimą?
Siekdama įgyvendinti Nulinės taršos veiksmų planą, Europos Sąjunga pastaruoju metu sugriežtino teisinį reguliavimą. Pagal REACH reglamentą uždrausti polivinilchlorido (PVC) gaminiai, kuriuose švino koncentracija siekia ar viršija 0,1 proc. svorio. Geriamojo vandens direktyva skatina valstybes nares masiškai keisti senus švininius vamzdynus ir jungtis.
Taip pat atnaujinti darbuotojų saugos teisės aktai sustiprino apsaugą rizikos sektoriuose (akumuliatorių perdirbimo, metalurgijos ir atliekų tvarkymo įmonėse) – švinas išlieka vieninteliu metalu, kuriam ES teisė nustato privalomą biologinę ribinę vertę pagal koncentraciją darbuotojų kraujyje. Agentūra ragina šalis nares gerinti vaikų ir pažeidžiamų grupių kraujo tyrimų stebėseną.
Šis straipsnis parengtas remiantis Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis.
