Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankosi Vilniuje, kur susitiko su Baltijos šalių prezidentais aptarti kritinių saugumo iššūkių regiono pasienyje. Atsižvelgdama į pastaruoju metu suintensyvėjusius hibridinius incidentus ir neteisėtus oro erdvės pažeidimus, ES vadovė iškėlė iniciatyvą ES ir NATO lygmeniu skubiai peržiūrėti bei modernizuoti Baltijos šalių kovos su bepiločiais orlaiviais (antidronines) sistemas. Šis vizitas siunčia stiprų signalą apie Vakarų sąjungininkų paramą ir pasirengimą stiprinti rytinį Aljanso flangą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Dronų įsiveržimai ir būtinybė stiprinti pasienio „ugnies galią“
Pagrindine viršūnių susitikimo Vilniuje tema tapo nuolatinis provokacijų augimas prie Europos Sąjungos ir NATO išorinių sienų. Baltijos šalių vadovai pristatė naujausius žvalgybos duomenis apie padažnėjusius neidentifikuotų dronų skrydžius iš Baltarusijos ir Rusijos teritorijų, kuriais siekiama testuoti vietos oro gynybos budrumą bei rinkti taktinę informaciją. U. von der Leyen pabrėžė, kad šie incidentai nėra tik lokalios problemos – tai koordinuotos hibridinės atakos, nukreiptos prieš visos bendrijos saugumą, todėl atsakas į jas reikalauja bendrų europinių išteklių ir glaudesnės integracijos su NATO struktūromis.
Komisijos pirmininkė pasiūlė sukurti specializuotą finansavimo bei technologijų mainų programą, kuri leistų Lietuvai, Latvijai ir Estijai operatyviai įsigyti pažangiausias radioelektroninės kovos (REK) priemones ir automatizuotas dronų aptikimo bei neutralizavimo sistemas. Susitikime akcentuota, kad tradicinė oro gynyba, skirta dideliems kariniams taikiniams, ne visada yra efektyvi prieš mažus, žemai skrendančius bepiločius aparatus, todėl būtina investuoti į lanksčią ir greito reagavimo taktinę infrastruktūrą pasienio ruožuose.
Europos destabilizavimo grėsmė ir atsakas į Maskvos veiksmus
Vilniuje pasirašytas bendras pareiškimas taip pat griežtai įvertino platesnį geopolitinį kontekstą. U. von der Leyen atvirai perspėjo, kad Maskva tikslingai siekia destabilizuoti Europą, naudodama įvairialupius spaudimo įrankius – nuo sabotažo aktų iki grasinimų branduoliniu ginklu Ukrainos fronte. Pastarosiomis dienomis ES šalys masiškai išsikvietė Rusijos ambasadorius pasiaiškinti dėl naujų provokacinių pareiškimų, o Europos Komisijos vadovės atvykimas į Vilnių būtent šios diplomatinės krizės įkarštyje demonstruoja, kad bet koks bandymas bauginti Baltijos valstybes sulauks griežto ir konsoliduoto Briuselio atsako.
Baltijos šalių prezidentai teigiamai įvertino Briuselio pasiryžimą peržiūrėti gynybos pramonės prioritetus ir paragino ES institucijas užtikrinti, kad pažadėta finansinė parama antidroninėms sistemoms pasiektų regioną be biurokratinių delsimų. Politologų vertinimu, šis susitikimas žymi svarbų posūkį, kai ES ima tiesiogiai bendradarbiauti su NATO sprendžiant karinio-techninio pobūdžio sienų apsaugos klausimus, o Lietuvai tai suteikia papildomų svertų derybose dėl nuolatinio sąjungininkų pajėgų stiprinimo šalies teritorijoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
