Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, dalyvavę NATO karinėse pratybose Estijoje, atskleidė reikšmingus Aljanso pasirengimo šiuolaikiniam karui trūkumus.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pratybose ukrainiečiai buvo pakviesti atlikti sąlyginio priešininko vaidmenį ir, pasitelkę dronus, per trumpą laiką neutralizavo dvi NATO bataliono dydžio grupes.
Apie tai pastarosiomis dienomis paskelbė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgoms priklausančios 412-oji brigada „Nemesis“ ir 427-oji brigada „Rarog“. Jų teigimu, NATO daliniai veikė pagal pasenusius scenarijus, neatsižvelgdami į masinį bepiločių orlaivių naudojimą mūšio lauke.
Ukrainos karių pasakojimu, pagrindinės NATO pajėgų klaidos buvo didelėmis grupėmis judanti technika, nepakankamas maskavimas, pėstininkų neveikimas pastebėjus dronus bei nepatikrinti keliai, kuriuose galėjo būti minų. Ukrainos operatoriai vykdė oro žvalgybą, minavo logistikos maršrutus ir koordinavo smūgius naudodami įvairius bepiločių kompleksus.
Vienas iš pratybose dalyvavusių karių teigė, kad net ir esant apribojimams – pavyzdžiui, draudimui tiesiogiai smogti į taikinius – Ukrainos komanda sugebėjo paralyžiuoti NATO puolimo veiksmus. Pasak jo, pratybos parodė, jog mechanizuotų atakų taktika, paremta dideliu šarvuotos technikos kiekiu, šiuolaikiniame kare tampa vis mažiau efektyvi.
Šis epizodas sutapo su augančiomis diskusijomis Vakarų šalyse dėl NATO kariuomenių pasirengimo aukšto intensyvumo konfliktui. Nepaisant viešų pareiškimų apie Ukrainos karo patirties svarbą, kai kuriose Aljanso valstybėse vis dar vyrauja požiūris, kad bepiločių dominavimas mūšio lauke yra laikinas reiškinys, susijęs su artilerijos trūkumu.
Ukrainos karių vertinimu, dabartinio karo realijos rodo priešingai – pagrindinė grėsmė mūšio lauke kyla iš oro, o kiekvienas karys ir technikos vienetas turi būti pasirengęs nuolatinei bepiločių grėsmei.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
