Juodosios jūros pakrantėje užfiksuotas rimtas saugumo incidentas – Rumunijos Konstancos jūrų uosto teritorijoje sprogo Ukrainos karinio jūrų laivyno dronas. Šis įvykis sukrėtė strateginės reikšmės NATO uostą ir sukėlė aktyvias diskusijas tarp tarptautinių karo ekspertų bei saugumo analitikų. Pirminiais duomenimis, dronas-kamikadzė prarado valdymą ir nukrypo nuo kurso, kas išryškino kritines pakrančių gynybos spragas bei specifines šiuolaikinio hibridinio karo grėsmes.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Valdymo praradimas ir Rusijos elektroninės kovos įtaka
Ekspertų vertinimu, pagrindinė priežastis, kodėl Ukrainos jūrų dronas pateko į Rumunijos vandenis, yra susijusi su GPS signalo trikdymu ir navigacijos sistemų gedimu. Juodosios jūros regione Rusijos kariuomenė yra išvysčiusi itin galingą elektroninės kovos (RĖB) tinklą, kuris nuolat slopina palydovinės navigacijos signalus, siekdamas apsaugoti savo karinius objektus Kryme. Dėl šio agresyvaus elektromagnetinio poveikio dronas greičiausiai prarado ryšį su operatoriais Kijeve, nukrypo nuo numatytos trajektorijos ir nevaldomas dreifavo, kol pasiekė kaimyninės šalies uosto akvatoriją, kur galiausiai detonavo atsitrenkęs į infrastruktūros objektą.
Šis incidentas aiškiai parodo, kad Rusijos taikomos elektroninio slopinimo priemonės sukelia tiesioginį šalutinį poveikį civilinei laivybai ir NATO šalių narių saugumui. Navigacijos signalų iškraipymas daro įrenginius „aklais“, todėl net ir didelio tikslumo karinė technika tampa nenuspėjama ir pavojinga trečiosioms šalims. Rumunijos karinės jūrų pajėgos pradėjo tyrimą, siekdamos nustatyti tikslią drono trajektoriją ir įvertinti, kaip giliai į šalies teritorinius vandenis sugebėjo prasiskverbti šis ginklas prieš įvykstant sprogimui.
Priešdroninės apsaugos trūkumas civiliniuose uostuose
Faktas, kad dronas sugebėjo laisvai patekti į Konstancos uosto teritoriją ir ten sprogti, atvėrė opų klausimą dėl civilinės infrastruktūros apsaugos lygio. Konstanca yra didžiausias Rumunijos uostas ir kritiškai svarbus mazgas Ukrainos grūdų eksportui, tačiau jo pirminė gynybos sistema yra orientuota į tradicines grėsmes, o ne į mažų, sunkiai pastebimų jūrų dronų detekciją. Daugelis Europos civilinių uostų vis dar neturi specializuotų sonarų tinklų ir automatizuotų artimo nuotolio gynybos sistemų, galinčių laiku identifikuoti bei neutralizuoti paviršinius objektus.
Be to, teisiniai ir taktiniai apribojimai apsunkina kovinių sistemų integravimą civilinėse zonose, nes bet koks ginklo panaudojimas uosto teritorijoje kelia pavojų komerciniams laivams ir uosto darbuotojams. NATO partneriai jau pripažino, kad šis įvykis reikalauja skubaus Juodosios jūros pakrančių apsaugos strategijos peržiūrėjimo. Tikėtina, kad artimiausiu metu Aljansas sustiprins monitoringo misijas ir padės Rumunijai įdiegti pažangesnes ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad būtų užkirstas kelias panašiems incidentams ateityje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
